Automobilių skaičiui Lietuvoje metai po metų augant, jų parkavimas tampa vis opesnė problema. Rinkliavos Kauno centre vengiantys vairuotojai laisvos vietelės ieško namų kiemuose – tuo nepatenkinti senamiesčio gyventojai prašalaičių judėjimą bando riboti užkardais, kurie dažnai pastatyti neteisėtai. Be to, barjerai apsunkina ir specialiųjų tarnybų privažiavimą.
Didžioji dalis užkardų įrengta nelegaliai
Kauno savivaldybės valdomos įstaigos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad senamiestyje yra išties daug nesuformuotų sklypų. Suformuotuose sklypuose gyventojai gali suktis kaip tinkami – įsirengti gėlynus, individualias parkavimo vietas, pasistatyti užkardus, vartus, o kitu atveju taip daryti negali.
Tyrimo duomenimis, apie 60 proc. kiemų sklypai senamiestyje nėra suformuoti, tačiau užsitvėrę, kad kiemuose automobilių nestatytų pašaliniai asmenys – tai sudaro maždaug 600 stovėjimo vietų. Šitokie veiksmai, „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, yra tiesiog nelegalūs, mat norint teisėtai įrengti užkardus, prieš tai privalu susiformuoti sklypą – tada toje vietoje žmonės gali šeimininkauti ir daryti, ką nori.
Užtverti senamiesčio įvažiavimai ir automobilių prigrūsti miegamųjų rajonų – Eigulių, Šilainių – kiemai ištikus nelaimei sukelia keblumų ir specialiosioms tarnyboms. Koronaviruso aktualijomis gyvenantis Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis portalui patvirtino, kad pasitaiko atvejų, kai į iškvietimą atvykę medikai susiduria su kliūtimis. „Atsitrenkus“ į barjerą ir negalint pasiekti nurodytos vietos, kreipiamasi į pranešėją, kad užkardas būtų pakeltas.
Eksperimentas kauniečius paskatino veikti
Minėto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti situaciją senamiesčio kiemuose. Maždaug prieš dvejus metus darytas bandymas: apmokestinti kiemai Kauno centro teritorijoje, kurią riboja Maironio, A. Mickevičiaus, K. Donelaičio ir Kęstučio gatvės. Tai esą ne tik paskatino svetimus žmones aplenkti kiemus, bet ir jų gyventojus suformuoti sklypus.
Čia sekta Klaipėdos pavyzdžiu. Jeigu sklypas nesuformuotas, savivaldybė formaliai gali jį apmokestinti ir imti už automobilių statymą rinkliavą. Žmonės labai greit sukruto, ėmėsi teisinių veiksmų, susitvarkė dokumentus ir susiformavo sklypus.
Kaip pernai rudenį pristatytame Kauno darnaus judumo plane numatė transporto specialistai, užuot apmokestinus stovėjimą pavieniuose kiemuose, geriausia būtų imti rinkliavą už įvažiavimą į senamiestį. Tokiu atveju, aplinkiniai į kiemus nelįstų, o rinkliava gyventojus paskatintų formuoti sklypus.
Pastebėjus nelegalų kelio užtvarą, apie jį reikia informuoti Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, kurio specialistai sprendžia dėl sankcijų ir užkardo išmontavimo.
Privalu laikytis tam tikrų reikalavimų
Pasak Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, naujas automobilių stovėjimo vietas gali įsirengti tik tie asmenys, kurie yra susiformavę ir įregistravę sklypą – ne specialiai automobilių aikštelėms, bet sklypą prie savo pastatų.
„Beje, dėl statinių (ne laikinųjų ar kilnojamųjų daiktų) galimai savavališkos statybos galima kreiptis į Statybos inspekciją. Pranešti galima net ir apie tuos objektus, kuriems nereikia statybos leidimo. Įvažiavimų užtvėrimai (automatiniai užkardai, grandinės) nėra statiniai, ir jie statomi ne pagal Statybos įstatymą, todėl dėl nelegalių kelio užtvarų reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą“, – „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare teigė N. Valatkevičius.
Be to, daugiabučių namų gyventojai, pateikę prašymą savivaldybei pagal programą „Svajonių kiemas“, gali tikėtis iki 50 proc. kiemo tvarkymo išlaidų padengimo. Miesto parama gali būti skirta tiek žemės sklypo formavimo, tiek techninio projekto rengimo ir pačių statybos darbų išlaidoms.
2018 m. buvo įgyvendinti 24 projektai, o gyventojai gavo daugiau kaip 100 tūks. Eur paramos. Pernai parengtos ir pasirašytos 82 Kauno miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos tvarkymo programos finansavimo lėšų naudojimo sutartys – viso įgyvendinta sutarčių už 263 tūkst. Eur. Naujus prašymus numatoma priimti balandžio mėnesį.
Už savivaliavimą – nemenkos baudos
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas pridėjo, kad Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatytas draudimas bendro naudojimo teritorijose įrengti kuoliukus, atitvarus, kelio užtvarus, grandines.
„Administracinių nusižengimų kodekso 366 str. už šio reikalavimo nesilaikymą numatyta bauda iki 600 eurų. Skyrius gauna asmenų skundus, pranešimus dėl neteisėtai įrengtų atitvarų bendro naudojimo teritorijoje. 2019 m. už tokio pobūdžio nusižengimus surašyta 10 administracinio nusižengimo protokolų“, – informavo R. Vilimas.
Tokiais veiksmais, kai atitvarai neteisėtai įrengti valstybinėje žemėje, pridūrė jis, sudaroma prielaida ir kitam administraciniam nusižengimui – savavališkam žemės užėmimui, naudojimui. Administracinio nusižengimo protokolus už šiuos pažeidimus surašo ir nuobaudas skiria Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareignai, o sankcijos siekia net iki 1200 eurų.
