Dar kartą aptarti Kauno centrinio pašto pastato likimą bei išgirsti visuomenės siūlymus, kas galėtų įsikurti šiame pastate, pirmadienio rytą rinkosi svečiai iš Vilniaus ir už miesto kultūros paveldo išsaugojimą visuomenės poreikiams pasisakantys miestiečiai.
„Lietuvos pašto“ iniciatyva surengtas susitikimas su visuomene staigmenų nepateikė – dar kartą pristatyta dar spalio mėnesį siūlyta idėja steigti šiame pastate Nacionalinį architektūros centrą.
Siūlo atiduoti duoklę architektūrai
„Paštininkais“ pasivadinę visuomenininkai dar praeitų metų spalio pradžioje centriniame Kauno pašte surengė netradicinį renginį, kuriame buvo pristatytos net trys patrauklios idėjos, kaip šis modernizmo architektūros perlu laikomas pastatas galėtų būti įveiklintas ir pritaikytas visuomenės poreikiams, jei jau pačiai pašto veiklai jis yra per didelis bei nebereikalingas.
Kad būtent taip yra, pašto vadovybė jau seniai nebeslepia, o nuo šių metų pradžios iš šio prestižinio pastato Laisvės alėjoje į prekybos centrą „Akropolis“ iškelta ir čia veikusio pašto skyriaus veikla. Dar daugiau – net kelis kartus bandyta pastatą parduoti aukcione, o paskutinįjį tokį bandymą sustabdė pati valstybė.
Kol „Lietuvos pašto“ vadovybė pernai blaškėsi, siekdama kuo greičiau „nusikratyti“ vertingu statiniu, istorinę jo vertę ir reikšmę Lietuvos valstybingumui suprantantys kauniečiai susibūrė į „Paštininkų“ bendruomenę ir ėmėsi veikti. Beveik pusę metų jungtinės Kauno architektų ir visuomenininkų pajėgos dirbo prie spalį surengtame renginyje pasiūlytų idėjų.
Įvyko viešas trijų išbaigtų koncepcijų svarstymas ir aptarimas, žmonės galėjo balsuoti ir išdėstyti savo siūlymus „Lietuvos pašto“ atstovams. Galiausiai iniciatyvinė grupė, gavusi miestiečių bei visuomeninių organizacijų pritarimą, apsistojo ties idėja siūlyti kurti pašto pastate Nacionalinį architektūros centrą.
Peržiūrėti tiesioginę spalio mėnesį vykusio renginio transliaciją galite čia
Renginys dėl „varnelės“
Pačių visuomenininkų pernai pademonstruotos pastangos „Lietuvos paštui“ įspūdžio nepadarė, todėl šių metų vasario pabaigoje savo interneto svetainėje valstybės įmonė paskelbė pati inicijuojanti susitikimus su visuomene bei prašanti jos atstovų siūlyti idėjas dėl veiklų Kauno ir Klaipėdos paštų pastatuose.
Jų pardavimą gruodžio mėnesį sustabdė naujai veiklą pradėjusi „Lietuvos pašto“ valdyba, nes tą ragino padaryti tiek Susisiekimo ministerija, tiek politikai Seime, anksčiau – ir šalies Premjeras.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė „Lietuvos pašto“ atstovė Vaida Budrienė – pakartotinos diskusijos dėl pašto yra LR Susisiekimo ministerijos – pagrindinio pašto akcininko – sumanymas. Mat norima dar kartą išgirsti visuomenės ir verslo atstovų idėjas dėl Kauno centrinio pastato bei jas perduoti suburtai tarpinstitucinei grupei.
Išklausyti jų į Kauną atvyko pašto, susisiekimo ministerijos atstovai, tačiau renginio dalyviai labiau pasigedo tų, kurių galioje būtų siūlomas idėjas ir įgyvendinti – ne vien išklausyti. LR Kultūros ministerija į renginį savo atstovo nedelegavo. Sako, jų atstovas svarstys idėjas minėtoje tarpinstitucinėje komisijoje.
„Mano galva, šis renginys organizuotas dėl „varnelės“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė viena iš „Paštininkų“ grupės narių, miesto tarybos narė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokartų (TS–LKD) partijos narė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, jei būtų buvę siekiama iš tiesų išgirsti papildomų ar naujų idėjų, nes spalį pristatytosios – nepakankamos, pats renginys turėjo būti organizuotas kitaip.
„Tikrai trūko viešinimo, jei patys to nebūtume darę, nebūtų ir tiek žmonių atėję, kiek matome. Labai gaila, kad kultūros ministerijos atstovų nėra, nes būtent ši institucija ir labiausiai galėtų imtis lyderystės, sprendžiant šio pastato likimą“, – sakė J. Šiugždinienė.
Prašo leisti organizuoti renginius
Dar spalį Kauno centriniame pašte steigti Nacionalinio architektūros centrą pasiūlė visuomenininkų grupė, vadovaujama architekto Audrio Karaliaus.
Ta pačia idėja A. Karalius pasidalino ir šios dienos renginyje. Tiesa, per tą laiką grupė taip pat nesnaudė – su siūloma koncepcija buvo supažindintos visos suinteresuotosios pusės – ne tik visuomenė, bet ir architektų bendruomenė, paveldosaugininkai, galiausiai – LR Kultūros ministerija, Vyriausybė, Seimas ir Lietuvos Prezidento institucija.
Iniciatoriai sutinka, kad Nacionalinio architektūros centro steigimas gali užtrukti, o pašto pastatui gelbėti reikalingi skubūs sprendimai. Todėl siūlo jau dabar leisti pastate organizuoti su architektūros ir dizaino tema susijusius renginius.
„Lietuvos architektų sąjunga (LAS) prašo sudaryti galimybę šių metų rugsėjį organizuoti prestižinį architektų renginį – festivalį „Žvilgsnis į save“, kuris rengiamas kas dvejus metus, jame dalyvauja užsienio ekspertai, surengiama didžiulė paroda, vyksta apdovanojimai. Taip pat čia galėtų būti tradiciškai paminėta Tarptautinė architektų diena, liepos 1-oji. LAS Kauno skyrius prašo leisti pašto pastate surengti parodą, organizuoti apdovanojimus, šventę architektams. Dizaino dienų renginį norėtų surengti ir KEKS2022 programa“, – sako A. Karalius.
Architektas šiuo renginius vadina „apšildančia“ architektūros centro veikla, kuri pamažu pradėtų kurti pašto pastate tinkamą dvasią.
Pasak šios idėjos autorių, naujojo centro užduotis būtų ne tik išsaugoti autentišką pastato architektūrinę dvasią, bet ir sutarti su paštu, kad liktų ir simbolinė, galbūt labiau į turistus orientuota pašto veikla, organizuojami renginiai, profesiniai seminarai, galbūt įkurtas nedidelis dizaino viešbutis, iš kurio centras galėtų gauti papildomų lėšų pastato išlaikymui.
„Manau, kad leidimas organizuoti arba neorganizuoti prašomus renginius pašto pastate bus labai aiški žinutė mums ir visuomenei – ar viskas yra tik mandagūs pasisakymai „dėl akių“, ar valstybė iš tiesų nori spręsti šio pastato ateitį“, – sakė A. Karalius.
Jis, kaip ir dauguma dalyvavusių, taip pat pasigedo Kultūros ministerijos atstovo. „Vienareikšmiai, pašto ateitimi ir architektūros centro steigimu turėtų būti labiausiai suinteresuota Kultūros ministerija ir Vyriausybė“, – įsitikinęs jis.
Savivaldybė neturėtų „nusiplauti“
Pasak politikės J. Šiugždinienės, labai gaila, kad šioje situacijoje Kauno savivaldybė primygtinai atsisako prisiimti atsakomybę už pačiame Kauno centre esantį istoriškai visai Lietuvai svarbų pastatą. „Kauno biudžetas yra augantis, numatyta daugybė investicijų į naujus infrastruktūros objektus, bet dauguma jų – sportinės paskirties. Gaila, kad Kauno valdantiesiems kultūra ir toliau išlieka Pelenės vietoje“, – sakė J. Šiugždinienė.
Su ja nebuvo linkęs sutikti renginyje nuošalyje laikęsis Kauno savivaldybės Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Jo teigimu, šiam pastatui reiktų skirti pernelyg daug lėšų, o tokios naštos miesto biudžetas negali prisiimti.
„Jau mes tikrai pakankamai darome, kad neišsikrausto savivaldybė iš buvusių „Taupomųjų kasų“ pastato Laisvės alėjoje į naujas, modernias patalpas, nes turėtume dar vieną tuščią pastatą pagrindinėje miesto pėsčiųjų gatvėje“, – sakė N. Valatkevičius.
Jo įsitikinimu, pirmieji „blogą“ pavyzdį jau pademonstravo akademinė bendruomenė – tai Kaune įsikūrę universitetai, kurie pardavė miesto centre ne vieną istorinį pastatą.
Pokalbio pabaigoje N. Valatkevičius prasitarė: „Jei Vyriausybė, Kultūros ministerija imtųsi spręsti šio pastato likimą iš esmės, perimtų jo valdymą, skirtų lėšų sutvarkymui, galbūt ir savivaldybė tokiu atveju ieškotų galimybės prisidėti“.
Spręs kovo pabaigoje
Pasak „Lietuvos pašto“ atstovės V. Budrienės, planuojama, kad Kauno centrinio pašto pastato ateitį toliau spręsiančios tarpdisciplininės komisijos posėdis turėtų įvykti kovo pabaigoje.
„Kadangi visuomenininkai iš trijų idėjų jau pasirinko konkrečią, kurią pristatė šiandien – tai komisijai bus pateiktas visuomenės siūlymas pašto pastate kurti būtent Architektūros centrą“, – sakė V. Budrienė.
„Lietuvos paštas“ idėjų niekaip nevertina ir tikisi, kad jas išdiskutuos LR Susisiekimo ministerijos suburta tarpinstitucinė grupė, kurioje dalyvauja ir „Lietuvos paštas“. Tikimės, kad bus surastas tvariausias sprendimas šiam pastatui“, – sakė V. Budrienė.
Ji apgailestavo, kad daugiau norinčiųjų pasiūlyti sprendimus pašto pastato ateičiai neatsirado, nors registravosi keletas. „Teks svarstyti vieną variantą iš vieno“, – sakė ji. Ir pridūrė, kad antradienį vyksiantis toks pats renginys Klaipėdoje greičiausiai nesulauks ir to vieno pasiūlymo.
Pasak V. Budrienės LR Susisiekimo ministerijos sudarytoje grupėje dalyvauja „Lietuvos pašto“, Susisiekimo ministerijos, Vyriausybės, Prezidentūros, Kauno miesto savivaldybės, paveldosaugos ir Kultūros ministerijos atstovai.
