Vyriausybei trečiadienį paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso, visuomenėje vėl kilo sujudimas. Visgi specialistai ramina – ekstremalios padėties paskelbimas, esant reikalui, leis valstybei paprasčiau naudoti rezervo fondo lėšas, o dar svarbiau – teisiškai įpareigos gyventojus laikytis specialistų nurodymų.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė, labai svarbu, kad žmonės sektų oficialiai skelbiamą informaciją, o ne vadovautųsi gandais. Pasak jos, visa reikalinga informacija yra skelbiama oficialiose Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) svetainėse.
„Jei žmogus grįžo iš Kinijos ar Šiaurės Italijos , kur registruojamas viruso išplitimas visuomenėje, jis turėtų gauti SMS žinutę, kurios nurodymus reiktų vykdyti. Jei prašoma pateikti papildomą informaciją – ją pateikti. Jei prašoma izoliuotis – tai būtina padaryti“, – sako medikė.
A. Mickienės teigimu, jei darbdavys sutinka, kad darbuotojas dirbtų nuotoliniu būdu, galima likti dirbti iš namų, jei nesutinka – reiktų kreiptis į NVSC dėl nedarbingumo pažymėjimo, kuris tokiais atvejais išduodamas centro sprendimu.
Sveikatos apsaugos ministerijos trečiadienio ryto duomenimis, tokių nedarbingumo atvejų Lietuvoje fiksuota 88. Iš viso stebimi 1903 gyventojai, trečiadienio rytą dėl koronaviruso iš viso buvo paimti 43 mėginiai dėl viruso nustatymo, kurių nei vienas nepasitvirtino.
Prof. dr. A. Mickienės teigimu, visais kylančiais klausimais dėl apsilankymo teritorijose, kuriose fiksuojamas intensyvus viruso plitimas, galima skambinti specialiai koronavirusui skirtos Karštosios linijos telefonais 8 618 79984 arba 8 616 94562.
Į medikus patariama kreiptis tik tikslingai įtariant, kad buvo galimybė užsikrėsti, t.y. grįžus 14 d. laikotarpyje iš minėtų regionų.
„Šiuo metu Lietuvoje ir Kaune stebimas padidėjęs sergamumas sezoniniu gripu ir persišaldymo ligomis, todėl jei nepriklausote rizikos grupei, kuri galėjo turėti kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu tose teritorijose kur šis virusas yra išplitęs, dėl savo negalavimų reiktų kreiptis įprastu būdu – pas savo šeimos gydytoją“, – sakė specialistė.
Prof. dr. A. Mickienės teigimu, medikų rezervai taip pat nėra begaliniai – jei žmonės neturės pakankamai sąmoningumo ir trikdys medikų darbą be reikalo – jie negalės suteikti būtinosios pagalbos realiai to reikalingiems pacientams..
„Mano vertinimu, dabar pats svarbiausias dalykas yra žmonių sąmoningumas ir tikslus vykdymas instrukcijų, kurias žmonės gauna iš atsakingų institucijų. Apie 20 proc. sergančiųjų koronavirusu patiria įvairius sveikatos sutrikimus, dėl kurių jiems reikalinga stacionari medikų pagalba, reanimacija, plaučių ventiliacija. Turime suprasti, jei patys nedėsime visų pastangų, kad liga neišplistų, vėliau situaciją valdyti bus ženkliai sunkiau ir nuo to nukentėsime visi“, – perspėja medikė.
Socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti banga, raginanti žmones, pastaruoju metu besilankiusius Šiaurės Italijoje ir kitose šalyse, kur stebimi ligos atvejai, savanoriškai apriboti fizinį bendravimą 14 dienų – toks yra šio viruso inkubacinis laikotarpis.
Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas trečiadienio popietę portalui „Kas vyksta Kaune“ dar kartą patvirtino, kad kol kas Kaune nėra nustatytų koronavirusų atvejų. Jo teigimu, kol kas nestebimas didesnis besikreipiančiųjų skaičius, o Infekcinių ligų klinika dirba gana įprastu režimu. „Esame pilnai pasirengę, paruoštos atskiros sterilios palatos, tačiau dar kartą patvirtiname, kad sergančiųjų koronavirusu Kaune nėra“, – teigė specialistas. Jo įsitikinimu, jei toks atvejis būtų užfiksuotas, apie tai pirmoji oficialiais kanalais informuotų Sveikatos apsaugos ministerija.
Pasaulinę sergamumo koronavirusu statistiką galima stebėti čia. Naujausiais duomenimis, patvirtintų susirgimo atvejų yra 81 191, iš kurių mirė 2 768 ir 30 305 žmonės pasveiko.
