Metus laiko prie „Depo“ prekybos centro statytą žiedinę sankryžą darbininkai jau apleido, nors rankas pridėti čia dar reiktų. Kauniečiai skundžiasi, kad žiedas įrengtas nekokybiškai, o vienas išvažiavimas taip ir liko neišasfaltuotas. Savivaldybės atstovai teigia, kad defektus įsipareigojęs taisyti statytojas, tuo metu planuojama rekonstruoti tolyn einančią gatvę.
Praėjusių metų lapkritį „Kas vyksta Kaune“ skaitytojams pradėjus piktintis dėl greta „Depo“ išrausto kelio ir kurį laiką strigusių darbų, sankryžos rekonstrukcija pajudėjo iš mirties taško. Rodos, žiedas galiausiai įrengtas, tačiau čia važinėjantys gyventojai priversti toliau laviruoti tarp didelių duobių – vienas kelio gabalas tiesiog liko neasfaltuotas.
Ne vienas atsidūrė servise
Kaip sakė kauniečiai, maždaug gruodžio pradžioje baigtas statyti „Depo“ žiedas yra niekam tikęs, nes viena iš greitėjimo juostų yra neišasfaltuota. „Gal pritrūko skaldos ir asfalto. Labai keista kaip projekto vykdytojai nepabaigė žiedo iki galo“, – svarstė skaitytojas.
Neasfaltuotas liko nusukimas nuo Vakarinio aplinkkelio link Giraitės. Šia kryptimi važiuojantiems vairuotojams įrengta atskira nuo bendro žiedo srauto atskirta juosta. Tiesa, jos įrengimas kelia klausimų, mat čia palikta grunto danga, kuri, gyventojų teigimu, pamažu virsta Mėnulio krateriais.
Geriau šią vietą žinantys vairuotojai minėtu išvažiavimu net nesinaudoja, o susigundžiusieji pasukti į dešinę nebaigta jungtimi galiausiai iškart gauna rikiuotis į antrą juostą arba skusti per nelygumus. Čia, anot kauniečių, pasitinka tokios gilios duobės, kad ne vienam automobiliui po to tenka važiuoti į servisą.
Žmonių dėmesį patraukė ir ne iki galo sutvarkyti šaligatviai, pėsčiuosius nuvedantys tiesiai į žemėtą kelkraštį, išbyrėjusios vidurinės žiedo dalies trinkelės, kurios neatlaiko sunkiasvorių automobilių apkrovų, važiuojamojoje dalyje pažirusią skaldą ir žemes.
Reikalaus tvarkyti defektus
2018-aisiais Vakariniame aplinkkelyje pradėjusio kilti „Depo“ statytojai prie viaduko įsipareigojo suprojektuoti bei atnaujinti ir žiedinę sankryžą. Kauno savivaldybė nėra šių darbų užsakovas, o rekonstrukcija vyko vangiai iki praėjusių metų pabaigos, kai situacija pradėjo domėtis žiniasklaida.
Visgi panašu, kad „Depo“ vėl reikia stumtelėjimo iš gyventojų ir miesto valdžios. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė, kad žiedo darbai priimti pernai, bet pasirašytas garantinis raštas, pagal kurį atsiradusius defektus tvarkys žiedo statytojas – to iš jo esą ir bus reikalaujama.
„Kalbant apie žiedo prieigas, jos bus pradėtos tvarkyti artimiausiu metu. Tai bus laikinos priemonės prieš šios miestą su rajonu jungiančios gatvės rekonstrukciją, kurią planuojama dar šįmet. Šiuo metu baigiamas techninis projektas“, – A. Pakalniškis leido suprasti, kad kauniečiams ramybės neduodanti vieta gautinai sutvarkyta bus tik atnaujinus Tyrlaukio gatvę.
Anksčiau dėl rekonstrukcijos ypatumų pamėginus susisiekti su „Depo“ atstovais, žurnalistai nukreipti į pagrindinį bendrovės biurą Latvijoje, kur esą yra atstovas spaudai, tačiau laiškai į kaimyninę šalį skriejo kaip į juodąją skylę, be jokių prošvaisčių grįžti su atsakymais.
Darbai derinti su paveldu
Beje, netoli Kauno tvirtovės IX forto suprojektuoto „Depo“ statytojai 2018 m. turėjo reikalų su Kultūros paveldo departamentu. Užvirus statyboms paaiškėjo, kad projektas nederintas su paveldosaugininkais – dėmesio centre atsidūrė B. Brazdžionio gatvėje ir šalia Vakarinio aplinkkelio viaduko suplanuotos žiedinės sankryžos.
Projekto užsakovų parengtame parduotuvės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinime detalizuojama, kad Kauno „Depo“ teritorija nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašus. Visgi už B. Brazdžionio gatvės plyti tvirtovės tarpinių kareivinių vizualinės apsaugos pozonis, o šiaurės rytuose sklypas ribojasi su IX fortu ir jo vizualinės apsaugos pozoniu.
Aiškinantis, kodėl įstrigo sankryžos rekonstrukcijos darbai, Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus „Kas vyksta Kaune“ praėjusių metų pabaigoje sakė, kad į paveldo apsaugos zoną patenka tik nedidelė dalis „Depo“ projekto.
„Negalėčiau pasakyti, kodėl sankryžos įrengimo darbai vyksta taip lėtai. Dėl apsaugos zonose vykdomų darbų projektas su mumis derintas, rodosi, jie privalėjo suderinti nuotekų tinklus“, – klabėjo S. Stoškus, prisiminęs, kad paprašyta ir archeologo paslaugų.
Už „Depo“ projektą buvusi atsakinga departamento vyriausioji specialistė Laura Marcinkutė tuomet patvirtino, kad toje teritorijoje vykdomų statybų dokumentacija departamentui buvo teikta ir jau senokai suderinta.
