Penki kilometrai žingsniavimo #walk15 trasa „Diabetas mano širdyje“ – tiek su šeima įveiks kaunietė gydytoja Eglė Kreivaitienė, palaikydama sergančius diabetu ir jų artimuosius. Gydytojos endokrinologės praktikoje daug įkvepiančių pavyzdžių, kai pacientai, pradėję aktyviau judėti, suvaldė diabetą – išvengė skaudžių komplikacijų, jiems reikia mažiau vaistų.
Išgirdęs diagnozę – 2 tipo diabetas, vienas E. Kreivaitienės pacientas gyvenimą mieste ir nejudrų gyvenimo būdą iškeitė į namelį prie miško, pradėjo kasdien vaikščioti, augina bites. Judėjimas ir sumažėjęs svoris įspūdingai pagerino gyvenimo kokybę.
Sportą savo gyvenimo kasdienybe vadinanti Kauno miesto poliklinikoje ir „Via medica“ klinikoje dirbanti gydytoja tokiems pokyčiams pacientus įkvepia dažnai. Ji ir pati mėgsta vaikščioti, važinėti dviračiu, lanko grupines treniruotes ir darbe į šeštą aukštą lipa laiptais.
Neseniai gydytoja dalyvavo #walk15 organizuotame endokrinologų iššūkyje ir užsidegusi skaičiavo žingsnius, o dabar ruošiasi vasario 8 dieną įvyksiančiam ėjimui ir kartu su būriu žmonių pajudės nuo Kauno centrinio pašto.
Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gali 12 metų pailginti gyvenimo trukmę segantiems cukriniu diabetu. Ar yra ir daugiau iškalbingų faktų?
Fizinis aktyvumas būtinas visiems žmonėms, bet ypač svarbus sergantiems diabetu. Kai žmogus juda, jo raumenys kaip energiją naudoją gliukozę, todėl tai yra pats natūraliausias būdas sumažinti jos padidėjusį kiekį kraujyje.
Reguliariai sportuodami galime suaktyvinti medžiagų apykaitą, kris svoris, o kartu mažės riebalinio audinio kiekis. Taip sumažinsime atsparumą insulinui, pagerės gliukozės patekimas į ląsteles.
Sumažinę svorį 10 proc., galime sumažinti kraujospūdį 10 mmHg, gliukozės koncentraciją kraujyje nevalgius – iki 50 proc., bendrojo cholesterolio koncentraciją 10 proc., o mažo tankio lipoproteinų (MTL) – 15 proc.
Tuo pačiu apie 30 proc. padidėja jautrumas insulinui, 40–60 proc. sumažėja diabeto išsivystymo rizika nesergantiems, o sergančių mirtingumas nuo su diabetu susijusių komplikacijų tampa 30 proc. mažesnis.
Pasidalinkite pavyzdžiais iš savo praktikos, kaip žmonės, turintys diabetą, pradėjo eiti, bėgti ar kitaip judėti, ir labai pagerino savo gyvenimo kokybę?
Savo pacientus skatinu iki gydymo įstaigos, pagal galimybes, ateiti pėstute arba bent viena stotele išlipti anksčiau, rinktis laiptus vietoje lifto. Sutinku daug sąmoningų pacientų, kurie supranta fizinio aktyvumo naudą.
Labai džiaugiuosi, kad vyresnio amžiaus žmonės stengiasi judėti, todėl dažnai vaikšto po parką ar mokyklos stadioną, lanko baseiną. Dažnai juos pagiriu už fizinį aktyvumą ir ištirpusius kilogramus.
Pastebėjau, kad fiziškai aktyvūs pacientai visada geresnės nuotaikos, daugiau šypsosi ir mažiau skundžiasi. Turiu daug įkvepiančių pavyzdžių, bet šiuo metu prisiminiau į pensiją išėjusį pacientą: jis miestą ir sėdimą darbą iškeitė į namelį prie miško, kuriame kasdien vaikšto, darbuojasi sodyboje bei augina bites.
Padidėjus fiziniam aktyvumui ir sumažėjus svoriui, labai pagerėjo jo diabeto kontrolė, todėl šiuo metu vaistų cukraus kiekiui kraujyje mažinti jis nevartoja.
Ėjimo „Diabetas mano širdyje“ dalyviai kartais klausia: kuo ši liga gali būti susijusi su širdimi?
Cukrinis diabetas (CD) dėl savo sukeliamų metabolinių pokyčių organizme laikomas vienu pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Dar iki susergant 2 tipo cukriniu diabetu atsiranda pirmieji pakitimai kraujagyslėse.
Žmonėms, turintiems metabolinį sindromą – nutukimą, lipidų apykaitos sutrikimą ir/arba hipertenzinę ligą, vystosi atsparumas insulinui, dėl kurio didėja cukraus kiekis kraujyje.
Didesnis cukraus ir riebalų kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles. Dėl šių priežasčių sergantiesiems diabetu daug anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, kojų kraujagyslių pažeidimai, dažniau įvyksta širdies infarktas ar insultas, pažeidžiamos inkstų ar akių kraujagyslės ir blogėja šių organų veikla.
Dažnai sergantieji diabetu nejaučia simptomų ir apie pakitimus sužino tik tada, kai jie jau būna negrįžtami. Net iki 80 proc. sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl labai svarbu visus rizikos veiksnius kuo anksčiau koreguoti.
Svarbu būti fiziškai aktyviems ir kontroliuoti svorį, koreguoti arterinį kraujo spaudimą, padidėjusią cholesterolio koncentraciją ir glikemiją – cukraus kiekį kraujyje.
Kokia fizinio aktyvumo nauda sergantiems diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL)? Sergantys ŠKL kartais baiminasi, jog jiems netinka nė vienas sportas, jie bijo, kad fizinis krūvis pablogins būklę.
Sportas yra vienintelis būdas, kuriuo mes stipriname ne tik kūno, bet ir širdies raumenis, todėl segantiesiems CD ir turintiems ŠKL jis ypač naudingas. Sporto metu pagerėja širdies kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi.
Jeigu žmogus gyvena sėsliai ir yra mažai treniruotas, nerekomenduojama pradėti nuo didelių fizinių krūvių ar išsikelti nepamatuotų tikslų, tokių kaip nubėgti 10 kilometrų maratoną po dviejų mėnesių. Fizinį krūvį reikia didinti palengva, įvertinant savo galimybes.
Jeigu atsiranda stiprus dusulys, silpnumas, skausmas krūtinės plote ar neritmiška širdies veikla, tai požymiai, kad fizinis krūvis neadekvatus ir būtina sustoti.
Norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikia mankštintis reguliariai ir vidutiniu intensyvu. Jeigu renkatės vaikščiojimą, tai eikite, tarsi kažkur skubėtumėte, kvėpavimas turi tapti intensyvesnis, bet su šalia einančiu dar turite galėti bendrauti sakiniais, tik dažniau įkvėpdami oro.
Visada būtina pasitarti su gydytoju dėl jums tinkamo fizinio krūvio ir intensyvumo.
Ką reikia aptarti su gydytoju prieš pradedant sportuoti?
Pirmiausia – įvertinti jūsų fizinį pasirengimą ir gretutines ligas, kurios gali trukdyti rinktis tam tikrą aktyvumo rūšį: pavyzdžiui, jei yra stuburo ar sąnarių pažeidimų. Svarbu pasitarti su gydytoju, jeigu diabeto gydymui naudojate sulfanilkarbamidus arba insuliną, nes sportuojant labai padidėja hipoglikemijos rizika.
Hipoglikemija – tai būklė, kai kraujyje sumažėja gliukozės koncentracija ≤ 3,9 mmol/l, ir pasireiškia silpnumas, prakaitavimas, alkis, nerimas, galvos svaigimas, sumišimas, pasikeičia elgesys.
Kai liga trunka ilgai, hipoglikemijos simptomai dėl CD poveikio nervų sistemai neretai būna pakitę, sunkiau atpažįstami, o kartais pacientas jų nejaučia, todėl reikia matuotis gliukozės kiekį prieš fizinę veiklą, jos metu ir pirmąsias 4 valandas po treniruotės.
Kokios sporto, judėjimo rūšys labiausiai tiktų sergantiems diabetu? Nuo ko pradėti?
Kad sportas taptų įpročiu, pirmiausia jis turi būti malonus, todėl rinkitės tą fizinio aktyvumo rūšį, kuri jums labiausiai patinka. Kaip minėjau anksčiau, reikia pasiekti vidutinį intensyvumą, kad būtų teigiamas poveikis širdžiai.
Dažniausiai rekomenduoju ėjimą (spartų ar su šiaurietiškomis lazdomis), bėgimą, plaukimą, šokius, važiavimą dviračiu, tenisą, sodininkavimą.
Kadangi ta pati fizinė veikla skirtingiems žmonėms, priklausomai nuo jų treniruotumo, gali skirtis, visada rekomenduojama pradėti nuo nedidelio fizinio krūvio, stebėti savo savijautą, glikemijos kitimus kraujyje ir tik tada palaipsniui didinti intensyvumą.
Kaip dažnai reikia judėti? Kaip tinkamai suderinti judėjimą ir poilsį?
Savo sveikatos būklę pagerinsite, jei fiziškai aktyvūs būsite ne mažiau nei 150 minučių per savaitę, užsiimdami vidutinio intensyvumo veikla. Labiausiai sveikintinas kasdieninis aktyvumas, kai būnate aktyvūs 30 minučių vienu kartu arba po 10 minučių 3 kartus per dieną.
Jei turite aktyvų augintinį, tai puiki proga ilgiau ir spartesniu žingsniu pasivaikščioti lauke. Kai kasdieniniam judėjimui sunku rasti laiko, svarbu visą rekomenduojamą laiką aktyviai praleisti savaitgalį.
Nauda sveikatai stebima net tada, kai jūs renkatės nors minimaliai didesnį aktyvumą vietoje sėslios veiklos: laiptus vietoje lifto, ėjimą į parduotuvę ar darbą vietoje važiavimo automobiliu, pasivaikščiojimą parke vietoje televizoriaus žiūrėjimo.
Jei dirbate sėdimą darbą, rekomenduojama kas 30 minučių daryti trumpas pertraukėles ir aktyviai pajudėti. Pavyzdžiui, padaryti keletą pritūpimų, nusileisti laiptais iki kolegos kitame aukšte, įsipilti vandens kitoje pusėje esančioje virtuvėlėje, spausdinti spausdintuvu, kuris yra kitame kabinete.
Kokią naudą sergant diabetu turi ėjimas?
Kasdien rekomenduojama nužingsniuoti ne mažiau 10 000 žingsnių (apie 8 kilometrus), bet kiekvienas žingsnis yra geriau, nei nė vieno. Jei fizinis aktyvumas ir ėjimas jums nauja, pradėkite nuo 1000 žingsnių (apie 800 metrų), ir kas keletą savaičių atstumą didinkite.
Tai, kas anksčiau atrodė neįveikiama, pamažu taps maloniu ir naudingu užsiėmimu. Ėjimas ne tik mažina cukraus kiekį kraujyje, stiprina raumenis, gerina širdies darbą, greitina medžiagų apykaitą bei reguliuoja svorį, bet taip pat gerina nuotaiką ir atmintį.
Svarbu tinkama ir patogi avalynė bei vanduo, kurį rekomenduojama gerti prieš, per ir po fizinio aktyvumo.
Kaip keitėsi diabeto gydymas vaistais per paskutinius metus? Kokių atsirado inovacijų?
Per paskutinius kelerius metus diabeto gydyme įvyko revoliucija, nes atsirado nauji medikamentai, kurie ne tik mažina cukraus kiekį kraujyje, bet ir apsaugo širdį nuo infarkto, širdies nepakankamumo. Šie vaistai mažina kitų diabeto komplikacijų atsiradimą, progresavimą ir bendrą mirtingumą.
Atlikta daug mokslinių studijų, kurios įrodė šių vaistų naudą. Viename tyrime, skiriant GLP-1 (į gliukagoną panašaus peptido 1 agonistai), nemirtino infarkto ar insulto rizika sumažėja 13 proc., mirčių dėl ŠKL rizika gali sumažėti 22 proc., inkstų pažeidimo, vadinamos diabetinės nefropatijos, rizika sumažėja 22 proc., o bendras mirštamumas – net 15 proc.
Kitame tyrime įrodyta SGLT-2 (natrio gliukozės kotransporterio 2 inhibitoriai) vaistų nauda, mažinant mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų – net 38 proc.
Skaičiai tikrai įspūdingi, bet sunku įsivaizduoti, ką tai reiškia realiame gyvenime… Paskyrę pacientui tinkamus vaistus ir apsaugoję nuo miokardo infarkto, galime pailginti jo gyvenimą net 12 metų. Ką galima nuveikti per tuos metus?
Pavyzdžiui, pamatyti, kaip anūkas baigia mokyklą. O gal, turėdami papildomų 4380 dienų, per kurias kasdien nueisite 10 000 žingsnių, galėsite nužingsniuoti 33375 kilometrus ir beveik apeiti aplink pasaulį.
Kokias fizinio aktyvumo rūšis jūs mėgstate? Ką patartumėt kitiems?
Sportas yra mano gyvenimo dalis. Dirbant sėdimą darbą, labai svarbu išlaikyti balansą ir palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą. Tai suteikia energijos ir labai gerai „išvalo“ mintis.
Mėgstu vaikščioti, važinėti dviračiu, lankau grupines treniruotes bei kartais bėgioju, o darbe į 6 aukštą visada lipu laiptais ir dar kolegas paskatinu tą daryti. Geriausias patarimas būtų atrasti sporto rūšį, kuri jums patinka.
Jei mėgstate kompaniją, pakvieskite draugą, kolegą ar kaimyną kartu su jumis sportuoti, ir bus ne tik naudinga, bet ir smagu, be to, mažiau progų išsisukti nuo fizinio aktyvumo, kai įsipareigosite kitam žmogui.
Neseniai pati dalyvavau #walk15 organizuotame endokrinologų iššūkyje. Buvo labai smagu ir naudinga, nes šaltais žiemos vakarais, vietoj to, kad šiltai sėdėčiau ant sofutės namie, vaikščiojau po artimiausią parką, norėdama įveikti dar kelis papildomus tūkstančius žingsnių, ir aplenkti savo kolegas.
Vasario 8 dieną #walk15 organizuoja 5 kilometrų ėjimą Kaune „Diabetas mano širdyje“, kuriame žadu dalyvauti su visa šeima. Lauksiu jūsų visų, kad kartu galėtume naudingai pajudėti, pagerinti savo širdies darbą, pasikrauti energijos ir geros nuotaikos.
Daugiau sužinoti apie diabetą pažinti skatinančią trasą, vesiančią per įdomiausias Kauno vietas, galima #walk15 programėlėje.
Projekto iniciatyvą rengia mobilioji vaikščiojimo programėlė #walk15, o trasą diabeto bendruomenei dovanoja pasaulinė biotechnologijų kompanija „Novo Nordisk“, beveik šimtmetį padedanti pacientams kovoti su diabetu.
