Kol visa Lietuva susispietusi prie šen ir ten styrančių „Grigeo“ vamzdžių, Kaunas turi savų ekologinių problemų. Vaizdingame Adomo Mickevičiaus slėnyje į paviršių išlendantis Girstupio upelis jau daug metų užėjus šalčiams garuoja, panašiai ir jo intakas Gričiupis. Mieste didele dalimi po žeme tekantys upeliai tapę nelegalios kauniečių kanalizacijos aukomis – institucijos teigia sprendžiančios problemą, bet ar tos pastangos nuskaidrins Girstupio vandenį?
Srutos liejasi laisvai
Kaip praėjusią savaitę savo „Facebook“ paskyroje dalijosi žinomas žurnalistas Juras Jankevičius, A. Mickevičiaus slėnyje žemės paviršiun prasiveržiantis Girstupio upelis yra „gryna kanalizacija, tiek pagal kvapą, tiek pagal išvaizdą“.
Šįkart klausimėlių, kurie kiltų dažnam, apsilankiusiam šiame gamtos kampelyje, J. Jankevičius turėjo institucijoms ir miestą tvarkančioms įmonėms: „Sako, kad aplinkinių kvartalų nuotekos suvestos į šį upelį, bet įrodyti sunku, vamzdžiai giliai po žeme. „Kauno vandenys“, suprantama, neigia, bet kodėl Girstupis neužšąla net giliausią žiemą, o per šalčius įspūdingai garuoja? Kiek laiko tai vyksta? Kokius 50-60 metų.
J. Jankevičiaus teigimu, Kauno savivaldybė puikiai žino apie šią problemą, tačiau nevalytos srutos toliau teka į Nemuną. „Iš akies matuojant – kokie trys „Grigeo“ vamzdžiai drauge sudėjus“, – situaciją naujausio Lietuvos ekologinio skandalo matais ironiškai matavo kaunietis.
Žurnalistui socialiniame tinkle pakėlus šiokį tokį vėją, Girstupio turiniu susidomėjo Seimo konservatoriai Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas. Užsukus į A. Mickevičiaus slėnį, kvapelis jiems užrietė nosis, tad parlamentarai kreipėsi į aplinkosaugininkus, apie šiuos veiksmus pranešė „Kauno vandenims“ ir savivaldybei.
Aplinkosaugininkai sės prie stalo su savivaldybe
Aplinkos apsaugos departamento Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė, kad paskutiniai Girstupio upelio vandens ėminiai tyrimams imti gruodžio 15 d. Tyrimų rezultatai parodė pavojingų medžiagų vandenyje nesant, o iš kitų ištirtų medžiagų viršijami tik biologinio deguonies sunaudojimo per 7 paras ir skendinčių medžiagų rodikliai. Sausio 15-ąją vandens ėminiai pakartotinai paimti trijose skirtingose Girstupio vietose.
„Atkreiptinas dėmesys, kad nustatyti konkretų taršos šaltinį šiuo atveju sudėtinga. Upelis teka urbanizuotoje teritorijoje vamzdžiais po žeme, o paviršiuje yra matomos tik dvi mažos 200 m ir 700 m jo atkarpos. Į šį upelį subėga paviršinės nuotekos iš urbanizuotų Kauno miesto teritorijų – stovėjimo aikštelių, gatvių ir kitų viešųjų erdvių, todėl galimas momentinis teršalų patekimas. Neatmetama galimybė, kad ir dėl neteisėto pasijungimo“, – dėstė I. Krikštopaitytė.
[susije_video kurie=”2″]
Anot jos, kadangi upelis teka urbanizuotoje teritorijoje vamzdžiais, o atliktų tyrimų rezultatai rodo paviršiniams vandenims nustatytų parametrų viršijimus, šią savaitę planuojamas susitikimas su Kauno miesto savivaldybės ir bendrovės „Kauno vandenys“ atstovais, kurio metu bus siekiama spręsti Girstupio ekologinės būklės gerinimo klausimą.
Jei būtų nustatytas konkretus pažeidėjas, pridūrė I. Krikštopaitytė, galimos baudos už aplinkos teršimą nuotekomis numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnyje. Fiziniams asmenims už smardžias aferas gali tekti pakloti nuo 60 iki 1450 eurų, o nusižengimą padarius pakartotinai – iki 3 tūkst. eurų, papildomai paskaičiuojant aplinkai padarytą žalą.
Organizuoja reidus, bet pažeidėjus pričiupti sunku
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė „Kas vyksta Kaune“ informavo, kad Gričiupio upelio taršos problemai spręsti yra sudaryta darbo grupė. Dėl keisto neatitikimo čia reikėtų patikslinti, kad Gričiupis – kanalizuotas dešinysis Girstupio intakas, paviršiuje matomas Gričiupio parke tarp Saulės ir Studentų gatvių. Beje, parkelyje sugriuvę betoniniai laiptai remonto artimiausiu metu, rodosi, nesulauks – savivaldybė kauniečiams siūlo rinktis kitus kelionės maršrutus.
Bendrovei „Kauno vandenys“, pasak R. Savickienės, pavesta pateikti sąrašą gyventojų, turinčių vandens tiekimo sutartis, bet nesinaudojančių centralizuota nuotekų sistema. Gavus šiuos duomenis, Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su bendrovės „Kauno vandenys“ darbuotojais vykdė specialius reidus ieškodami galimų pažeidėjų ir ragindami gyventojus jungtis prie centralizuoto nuotekų tinklo.
[susije_video kurie=”1″]
„Mūsų žiniomis, keletas privačių būstų šeimininkų sutiko prisijungti prie bendro nuotekų tinklo. Tokie reidai neabejotinai bus tęsiami ir ateityje. Tuo pačiu inicijavome pasitarimą su Aplinkos apsaugos departamento specialistais ir bendrove „Kauno vandenys“, – šią savaitę numatytą susitikimą, kuriame bus ieškoma būdų, kaip iš esmės spręsti Gričiupio upelio taršos problemą, minėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Didžioji dalis sovietmečiu sukanalizuoto upelio, nurodė R. Savikienė, teka po žeme, ir tik nedidelė jo dalis išnyra į paviršių – ši priežastis esą apsunkina darbus bandant nustatyti teršėjus.
„Kauno vandenų“ vyresnysis inžinierius Vadimas Leonidovas „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad savivaldybės administracijos pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje dirbo Aplinkos apsaugos skyriaus, seniūnijos, policijos atstovai.
V. Leonidovo teigimu, savivaldybei pateiktas 37 būstų savininkų, turinčių vandens tiekimo sutartis, bet nesinaudojančių centralizuota nuotekų sistema, sąrašas. Keletas gyventojų, kaip pažymėjo ir R. Savickienė, sutiko jungti savo būstus prie bendro nuotekų tinklo, o likusieji reidų metu bus pakartotinai raginami naudotis bendra nuotekų sistema.
Vandentvarkos įmonėms, pridėjo „Kauno vandenų“ vyresnysis inžinierius, Lietuvos įstatymai nesuteikia teisės skirti pinigines baudas – tokius veiksmus atlieka kitos tarnybos.
