Skandalas dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ įmonė galėjo tyčia ne vienerius metus teršti Kuršių marias itin smardžiomis, nevalytomis gamybinėmis nuotekomis, ketvirtadienio rytą pasiekė piką. Apie sprendimą nebeprekiauti populiariais „Gritės“ linijos produktais, kuriuos gamina kita tai pačiai įmonių grupei priklausanti gamykla, trečiadienį pranešė „IKI“ prekybos tinklas, ketvirtadienį prie iniciatyvos prisijungė „Kesko Senukai“ ir „Norfa“. Daugybė žmonių socialiniuose tinkluose taip pat palaikė šios produkcijos boikotą, žymėdami savo neigiamus pasisakymus #neperkuGrites.
Neskubėti „kirsti galvas“
Socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos, ar toks produkcijos boikotas neatneš daugiau žalos, nei naudos, nes tai gali sužlugdyti įmonę ir sąlygoti dar negatyvesnes pasekmes, nes bankrutavusi Lietuvos gamintoja milžinė ne tik kad neatlygins gamtai padarytos dešimčių milijonų eurų žalos, bet darbo neteks šimtai krizę patiriančioje įmonėje dirbančių žmonių.
Apie tai, kad nereiktų skubėti skubėti „nukirsti galvas“, suprask, žlugdyti „Grigeo“ gamybos, „Facebook“ viešoje grupėje „Už švarią Lietuvą!“ pareiškė ir įvairių ekologinių akcijų organizatorius Giedrius Bučas. Už tvarias idėjas ne kartą pasisakęs kaunietis siekė atkreipti visuomenės dėmesį, kad nemažai kasdien vartojamų gaminių, kuriuos daugelis mūsų perka nė nesusimąstydami, galimai pagaminti gamyklose, kurios taip pat nesilaiko gamtosaugos reikalavimų, nes jų veiklos šalyse gal net tokių ir net nėra.
„Teisybės dėlei reikėtų atsisakyti visų produktų pagamintų trečiose šalyse, kur ekologiniai reikalavimai iš viso neegzistuoja. Tokių produktų pilna Lietuvos rinka. Atsakykite sau sąžiningai ar tokių neturite savo buityje – tekstilė, žaislai, buities prekės, elektronika ir pan. Tose šalyse nėra nei ekologinių reikalavimų, nei etinių reikalavimų dirbantiems žmonėms – boikotuokime! Mano asmeninė pozicija, kad mūsų planetai būtų lengviau kvėpuoti, reikėtų pradėti nuo šių prekių nepirkimo“, – labiau atkreipti dėmesį į tai, ką perka, ragino G. Bučas.
Viešojoje erdvėje pasklidus žiniai, kad sprendimą nebeprekiauti „Gritės“ produkcija trijose Baltijos šalyse priėmė Kaune įsikūrusi „Kesko Senukai“, komentatoriai ragino, kad šis prekybos tinklas peržiūrėtų žymiai didesnį prekių, kurių gamintojai turi abejotiną reputaciją gamtosaugos reikalavimų srityje, asortimentą. „Kesko Senukai“ Lietuvoje valdo 85-ias „Senukų“ ir „Statybų duonos“ parduotuves, 8-ias „K-Rauta“ parduotuves Estijoje ir 11-ką „Kesko Senukai“ parduotuvių Latvijoje.
Pasekmės būtų skaudžios
Jis taip pat dėstė, jog dėl vartotojų ir pardavėjų boikoto įmonei „Grigeo“ bankrutavus, darbuotojai liktų be darbo, pasunkėtų jų šeimų pragyvenimas, valstybė įvairiu pavidalu prarastų nemažai mokesčių. G. Bučo įsitikinimu, nukentėtų ir su šia įmone bendradarbiaujančios kitos Lietuvos įmonės. „Išstumtume iš rinkos dar vieną lietuvišką gamintoją ir atvertume platesnį kelią užsienio gamintojams“, – rašė ekologinių idėjų skleidėjas.
„Taip, „Grigeo“ prisidirbo iki ausų, bet gal geriau leisti įmonei ištaisyti savo klaidas? Mes savo visuomenėje priimame ir padedame integruotis vagims, žmogžudžiams ir kitokiems paklydėliams – mes duodame jiems šansą pasitaisyti. Kuo skiriasi šis atvejis? Manau, šanso suteikimas atneš daugiau naudos nei „galvos nukirtimas“, – raginimą ištaisyti padarytą klaidą išsakė G. Bučas.
Jis taip pat pabrėžė, kad būtina keisti valstybės aplinkosaugos sistemą, griežtinti tokio pobūdžio įmonių kontrolę, tuo pačiu padėti joms tvarkytis.
Advokatė nesutiko
G. Bučo nuomonei dėl nuosaikesnio požiūrio į „Gritės“ produkcijos boikotą paprieštaravo visuomenines žmonių teises ne kartą teismuose gynusi advokatė Rūta Visocnik.
Savo komentare teisininkė atkreipė dėmesį, kad klaipėdiečių skundai dėl galimos taršos buvo ignoruojami metų metais – aktyvūs piliečiai buvo „durninami“, sakoma, kad jie tik ieško priekabių. „Pilietinė aplinkosauginė iniciatyva buvo slopinama, o tuo tarpu gyventojai ilgą laiką kentėjo dėl smarvės. Už tų patikimai saugomų įmonės sienų kažkas tik juokėsi už pilvo susiėmęs“, – rašė ji.
Advokatės įsitikinimu „Gritės“ produkcijos boikotas visų pirma reiškia palaikymą kantriesiems ir atkakliesiems klaipėdiečiams. „Jie nuveikė milžinišką darbą visos šalies naudai – ne tik Lietuvos gamtai, bet ir pilietinės iniciatyvos reabilitacijai“, – teigė advokatė.
„Boikotas šiuo atveju yra signalas ne tik „Grigeo“, bet ir kitiems gamintojams, kurie gamybos sąnaudas mažina aplinkos teršimo sąskaita, kurie deklaruoja apie savo aukštus standartus, jų praktiškai nesilaikydami. Gamintojai ir pardavėjai turi suprasti, kad vartotojų pusėje yra galingas ginklas – tai jų pasirinkimas“, – karingai komentarą užbaigė kaunietė teisininkė R. Visocnik, nurodžiusi, kad galimų panašaus pobūdžio pažeidimų gali būti ir Kaune.
Teršė vienas, baudžia – kitą
Savo pasisakyme G. Bučas taip pat atkreipė vartotojų dėmesį, kad „Grigeo“ grupei priklausančios įmonės gamina ne tik higieninį popierių, t.y. tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius ir servetėles, kurių pirkimą boikotuoja vartotojai, bet ir gofruotąjį kartoną, dėžes iš jo, kietąsias ir dažytas kietąsias medienos plaušų plokštes. AB „Grigiškės“ gaminamos medienos plaušų plokštės skirtos baldų pramonei, o šiuos gaminius gerai pažįsta Lietuvos baldininkai.
Didžiąją dalį savo produkcijos įmonė eksportuoja – į užsienio rinkas keliauja apie 65 proc. kietųjų medienos plaušų plokščių ir 50 proc. gaminamo tualetinio popieriaus.
„Jeigu jau boikotuoti, tuomet reikėtų atsisakyti pirkti ir kitus „Grigeo“ produktus, taip pat ir daugelį kitų produktų parduotuvėse, kurie supakuoti šioje gamykloje pagamintose gofruoto kartono pakuotėse. Taip pat reikėtų atsisakyti pirkti ir baldus arba bent jau be nugarėlių, kurios pagamintos iš medienos plaušų plokštės, bet žinome, kad taip niekas neparduos“, – galimybę plėsti boikotuojamų prekių sąrašą siūlė ir drauge ja abejojo ekologinių idėjų skleidėjas G. Bučas.
Kanalizacijos dvokas
Kaip ketvirtadienį teigė LSMU universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė, gaminant popierių ir kartoną, kuo ir užsiėmė „Grigeo Klaipėda“ gamykla, susidaro daug stiprų kvapą turinčių junginių – merkaptanas, sieros vandenilis, kiti sieros junginiai „Merkaptanas yra viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje. Jo kvapas – tai kanalizacijos dvoko, supuvusių kopūstų ir česnako kvapų mišinys“, – daugelį metų klaipėdiečių kęstą smarvę apibūdino mokslininkė.
Pasak jos, kartono gamybos procese, taip pat susidaro organinės medžiagos, kurios, patekusios į vandenį, yra oksiduojamos ir tam sunaudojama daug deguonies, o trūkstant jo vandenyje pradeda gaišti žuvys. „Apibendrinant galima pasakyti, jog popieriaus ir kartono gamyba yra viena taršiausių pramonės šakų, taršios yra nuotekos, kurios prieš patenkant į paviršinius vandenis, turi būti valomos“, – reziumavo mokslininkė.
Atsiprašė visuomenės
Kaip pranešė BNS, „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis ketvirtadienį pripažino, kad nevalytų nuotekų krizė Klaipėdoje turės neigiamos įtakos grupės verslui. Jis teigė puikiai suprantantis įmonės produkcijos pirkėjų reakciją ir žadėjo ištaisyti situaciją.
G. Pangonis, be kita ko, pabrėžė suprantantis žmonių, kurie ragina boikotuoti „Grigeo“ grupės produkciją, reakciją ir teigė prisiimantis atsakomybę. Jis atsiprašė visuomenės ir tikisi žmonių supratimo, kad dėl vienos įmonės nusižengimo nėra kaltos kitos grupės bendrovės.
Prokuratūra antradienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias. Aplinkosaugininkai įmonei nurodė nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą. Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
