Lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks aukcionai, kurių metu bus parduotas jo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas. Už turtą gautos lėšos bus investuojamos į universiteto infrastruktūros gerinimą – sudarant sąlygas mokslininkams vykdyti aktualius tyrimus, o studentams suteikti modernias, šiuolaikinius poreikius atitinkančias studijas.
Nekilnojamasis turtas parduodamas Kauno mieste ir Kauno raj., Palangoje, Molėtų raj., Kėdainių raj. Kazlų Rūdoje ir Šilutėje. Aukcionas vykdomas su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos leidimu, įvertinus parduodamų pastatų būklę ir būtinybę modernizuoti infrastruktūrą pagal naujausius standartus, taip tiesiogiai skatinant naujų mokslo žinių ir inovacijų kūrimą bei gerinant studentų gyvenimo aplinką – o kartu keliant ne tik universiteto, bet ir visos Lietuvos tarptautinį konkurencingumą bei ekonominį augimą.
„Valstybė yra nepajėgi universitetui skirti tiek lėšų, kiek reikia siekiant tokios infrastruktūros, kuri atlieptų šiuolaikinio universiteto poreikius – todėl būtina ieškoti investicijų. Viena iš jų ir yra perteklinis VDU nekilnojamasis turtas. Į universitetų integraciją nuo pat pradžių žiūrėjome atsakingai, tai ne mechaninis veiksmas – ji atveria didesnes galimybes ne tik vykdyti tarpdisciplininius tyrimus ir studijas, bet ir apjungti infrastruktūrą, kuri svarbi siekiant vykdyti aktualius Lietuvai ir ES svarbius mokslo tyrimus bei sudarant kokybiškas studijų ir studentų gyvenimo sąlygas“, – paaiškina VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Vytauto Didžiojo universitetas visuomet skyrė dėmesį mokslo ir studijų infrastruktūrai, ne viena jo laboratorija buvo įvertinta kaip viena moderniausių Baltijos šalyse – tarp jų yra gamtos mokslų, multimedijų, garso studijos. Tinkama infrastruktūra suteikia galimybes tiek mokslininkams, tiek studentams įgyvendinti savo idėjas ir tikslus, tobulinti studijų procesą.
Parduodami pastatai, kurių patalpos nėra pritaikytos mokslo ir studijų veiklai, reikalauja kapitalinio remonto, kurį atlikti dėl didelių sąnaudų būtų ekonomiškai nenaudinga. Pardavus neefektyviai naudojamą, daug investicijų reikalaujantį nekilnojamąjį turtą ir lėšas investavus į likusių pastatų infrastruktūrą, bus sukuriama didesnė pridėtinė vertė – gerinamos mokslo, studijų ir studentų bendrabučių sąlygos, mažinamos administracinės ir eksploatacinės išlaidos. Modernizuojama infrastruktūra bus orientuota į ilgaamžiškumą, švietimo reikmes ir pritaikomumą neįgaliesiems.
Pardavus VDU priklaususius pastatus, esančius Taikos pr. 123, Laisvės al. 53, Vaškų g. 1 ir Technikos g. 18R, numatoma investuoti į VDU bendrabučio Kaune (Vytauto pr. 71) rekonstrukciją. Tuo tarpu lėšos, gautos pardavus VDU Žemės ūkio akademijos (anksčiau ASU) buvusius 19 pastatų, bus investuojamos į Kauno raj. Akademijos miestelyje esančio pastato (Studentų g. 9), naudojamo moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, rekonstrukciją ir į studentų bendrabučio (Studentų g. 7, Akademija, Kauno raj.) kapitalinį remontą bei įrengimą.
Iš viso numatoma parduoti nekilnojamąjį turtą 21 adresų grupe įvairiuose Lietuvos miestuose.
Tarp išvardytų objektų išsiskiria Laisvės al. 53 pastatas. Jis įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
Architekto F. Vizbaro suprojektuoti bei rangovų D. ir G. Ilgovskių pastatyti „Pažangos“ bendrovės rūmai – vienas iš reprezentatyviausių tarpukario laikotarpio objektų, skirtų biurams. Pagrindinio fasado granitinis tinkas vietomis mėgdžioja medžio drožybos elementus (panašų sprendimą matome ir to paties architekto suprojektuotuose Kauno centrinio pašto rūmuose), „tautinio stiliaus“ puošybos elementus taip pat atpažįstame dekoratyviose metalinėse balkonų tvorelių juostose, karnizo bei vidaus interjero dekore.
Statinio reprezentacinę reikšmę patvirtina ir sąmata: buvusio „persenusio mūrinio namo“ vietoje statytas objektas vertintas daugiau 181 tūkst. Eur. Anuomet tai reiškė, kad buvo numatytas gan ištaigingas statinys.
