Kauno modernizmo architektūros simbolis – Kauno centrinio pašto pastatas vėl bus parduodamas. Ir nors vos prieš pusmetį Vyriausybės vadovas S. Skvernelis tvirtino, kad pastato valdytoju turėtų likti valstybė, panašu, kad naujoji „Lietuvos pašto“ vadovybė, nesulaukusi konkrečių valstybės sprendimų, šį penktadienį pradėjo dar vieną pašto pardavimo procesą.
Tapo kultūros paminklu
Apie tai, kad ieškoma šio pastato investuotojo ir pirkėjo šį trečiadienį LR Seime vykusios Vyriausybės valandos metu išsitarė naujasis LR Susisiekimo Ministras Jaroslav Narkevič. „Yra didelė problema, ką daryti su šiuo pastatu, nes paštui nereikalingas toks didelis plotas, o pastato sutvarkymui reikalingos didelės investicijos, todėl ieškoma investuotojo ir iš esmės geriausias sprenimas būtų jį privatizuoti“, – atsakydamas į Seimo narės, konservatorės Gintarės Skaistės užklausą sakė ministras.
LR Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teigimu, per tą laiką, kuomet Premjero sprendimu buvo sustabdytas pašto pardavimo procesas, buvo padaryta labai svarbių veiksmų. „Atliktos reikalingos procedūros Kultūros paveldo departamente ir mano įsakymu bei Vyriausybės sprendimu Kauno centrinis paštas paskelbtas kultūros paminklu, o tai yra pati aukščiausia valstybės apsauga, nes šis objektas įtrauktas į saugomų kultūros objektų sąrašą“, – teigė Kultūros ministras.
Pasak jo, šios procedūros saugo ne tik paties pastato unikalumą, bet ir įpareigoja būsimus pastato valdytojus tęsti pašto veiklą pagrindinėje lankytojų aptarnavimo salėje. „Žingsnis ieškoti naujo valdytojo, kuriuo galėtų tapti valstybės įstaiga, institucija ar kitos sferos įstaiga, nedavė rezultatų. Kauno savivaldybė taip pat nepasiūlė kitų sprendimų“, – apgailestavo ministras.
Patvirtino, kad parduos
Kad „Lietuvos paštas“ ketina vėl pardavinėti kultūros paminklu paskelbtus Kauno centrinio pašto rūmus, penktadienio rytą naujienų agentūrai BNS patvirtino ir „Lietuvos pašto“ atstovai. „Taip, jis bus parduotas. Tikimės, kad jau ketvirtą šių metų ketvirtį, jeigu suvaldysime visus dokumentus, pateiksime jį pardavimui“, – BNS sakė Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.
Pasak jos, įmonė gavo oficialų raštą iš Vyriausybės, kad pastatas būtų rengiamas parduoti. „Kadangi tiek Vyriausybė, tiek Kultūros ministerija nesurado kelių, kaip šį pastatą įveiklinti, mes gavome oficialius raštus, kad galime jį rengti pardavimui“, – tvirtino V. Budrienė.
Lietuvos pašto atstovė priminė, kad unikalus pastatas siūlytas ir Kauno miesto savivaldybei, tačiau ši atsisakė. „Paštas jo niekaip negali jo išlaikyti, neturi tam finansinių galimybių. Mūsų požiūriu, geriausia, ką gali padaryti paštas, tai atiduoti jį protingam, tikrai geram investuotojui, kuris atvers šio unikalaus pastato duris visuomenei“, – teigė V. Budrienė.
Kai bus turtas įvertintas, parengti reikiami dokumentai, bus skelbiamas viešas aukcionas Kauno centriniam paštui parduoti.
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad pastatas turi likti valstybės nuosavybe. „Vyriausybė jaučia pareigą jį išsaugoti, nes Kauno centrinis paštas yra ne tik „legendinė“ vieta daugeliui kauniečių, bet ir vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių statinių. (…) Esu tikras, jog šis kultūros paveldo objektas turi likti valstybės nuosavybe ir būti sėkmingai pritaikytas jos reikmėms“, – šių metų vasarį platintame pranešime spaudai sakė S. Skvernelis. Panašu, kad nebeliks.
„Paštininkų“ renginys
Pasaulinę Pašto dieną, spalio 9-ąją Kauno centrinio pašto ateičiai neabejingi kauniečiai rinksis į šio unikalaus pastato ir jo funkcijos išsaugojimui skirtą renginį, kurio metu bus aptariami įvairūs šio pastato įveiklinimo scenarijai, o į renginį susirinkę dalyviai bus raginami nemokamai išsiųsti savo idėjas paštui. Renginį organizuoja iniciatyvinė visuomenininkų grupė „Paštininkai“, kuri jau turi parengusi tris pašto įveiklinimo scenarijus.
Ketvirtadienį Vilniuje vykusiame iniciatyvinės grupės susitikime su „Lietuvos pašto“ vadovais galimi pašto veiklos scenarijai pristatyti esamam pastato savininkui, pasidalinta idėjomis dėl rūmų ateities.
„Diskusija nuteikia pozityviai, nes žiūrime labai panašia kryptimi. Žinoma , labai gaila, kad tiek Kultūros ministerijai, tiek Kauno miesto savivaldybei šis pastatas nepasirodė vertas didesnės visuomeninės – kultūrinės misijos ir jam renovuoti bei atverti visuomenei, lėšų, deja, nėra ir nebus skirta“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė Kauno m. tarybos narė, opozicinės frakcijos atstovė, konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Politikės teigimu, nėra ne tik lėšų, bet ir noro prisiimti atsakomybę ir pasamdyti operatorių, kuris galėtų valdyti pastatą derindamas kultūrinę ir komercinę veiklas bei sėkmingai vystyti veiklą.
Pastatas gali išsilaikyti
Kad šis unikalus pastatas turi potencialo save išlaikyti neabejoja ir kiti iniciatyvinės grupės „Paštininkai“ nariai. Tarp beveik dviejų dešimčių visuomeniškai nusiteikusių kauniečių ir žinomos miesto asmenybių pavardės – Kęstas Vaikšnoras, Linas Tuleikis, Audrys Karalius, Asta Kiaunienė, Žilvinas Rinkšelis, Dainius Lanauskas, Jolita Kančienė, Andrijana Filinaitė ir kt.
„Sprendimas parduoti centrinio pašto rūmus jau priimtas, taigi pagrindinė mūsų viltis, kad čia ateis socialiai atsakingas verslas, kuris šiuos rūmus prikels naujam gyvenimui, ateis verslas, kuris mąsto plačiai ir išlaikys šio pastato unikalų veidą, įgalins ne tik komercines, bet ir kultūrines veiklas“, – sako viena iš iniciatyvinės grupės narių J. Šiugždienienė.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų. 2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.
