Priėmus mokesčių reformą buvo nustatytos „Sodros“ „lubos“ ir papildomas 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas pajamoms, viršijančioms nustatytą kartelę. Kasmet ši kartelė leidžiasi, tad kitais metais ji palies daugiau gyventojų.
Mokesčių reforma buvo sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos bei priimti du GPM tarifai – 20 proc. ir 27 proc. Pastarasis taikomas pajamoms, viršijančioms „Sodros“ „lubas“. Šiais metais papildomus 7 proc. reikia susimokėti nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) viršijančios darbo užmokesčio sumos. Kitais 2020 m. numatyta, kad ši kartelė leisis iki 84 VDU, o 2021 – iki 60 VDU.
Finansų ministerija pagal 2018 m. duomenis skaičiuoja, kad 1156 asmenų pajamos yra didesnės nei 120 VDU (apie 110,9 tūkst. eurų per metus).
„Progresinis 27 proc. tarifas taikomas metinei pajamų daliai, viršijančiai 120 VDU. Papildomas 7 proc. GPM tarifas bus sumokėtas metams pasibaigus iki 2020 m. gegužės 1 d., todėl faktinių duomenų dar neturime. Prognozuojame, kad bus surinkta apie 5,5 mln. eurų GPM“, – apie tai, kiek papildomų lėšų turėtų surinkti, nurodo Finansų ministerija.
Kitais metais kartelei nusileidus iki 84 VDU (apie 104 tūkst. eurų per metus) didesnį GPM turės mokėti jau 3265 asmenys, nurodo Finansų ministerija, remdamasi 2018 m. duomenimis.
Skaičiuojama, kad, nusileidus kartelei iki 84 VDU, papildomai iš progresinio GPM bus surinka apie 5,8 mln. eurų.
Finansų ministerija komentavo nesvarstanti galimybės stabdyti „lubų“ nuleidimo nuo 120 VDU iki 84 VDU.
Tad kitais metais „Sodros“ „lubas“ nuleidus iki 84 VDU (apie 104 tūkst. eurų per metus arba 8,7 tūkst. eurų per mėnesį) maždaug 3265 asmenims nereikės mokėti didesnių socialinio draudimo įmokų, bus pasiekta maksimali riba, tačiau reikės mokėti didesnį GPM.
Tiesa, valdantieji svarsto mokesčių progresyvumą dar labiau didinti. Koaliciniame susitarime buvo numatyta, kad nuo 2020 metų su darbo santykiais susijusių metinių pajamų dalis nuo 84 VDU iki 120 VDU būtų apmokestinama 27 proc. tarifu, o viršijanti 120 VDU – 32 proc. tarifu. Tai reikštų, kad apie 1156 asmenims nuo kitų metų tektų mokėti dar didesnį, 32 proc., GPM.
Tačiau antradienį Seimas pritarė anksčiau registruotoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, inicijuotoms kelių „valstiečių“ dar prieš koalicinę sutartį. Jomis siekiama apskritai, užuot taikius 27 proc., taikyti 32 proc. GPM tarifą, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti lėčiau, po 50 eurų.
Skaičiuojama, kad 27 proc. GPM tarifą pakeitus 32 proc. tarifu ir kitais metais taikant jį pajamoms, viršijančioms 84 VDU, į biudžetą būtų surenkama apie 8 mln. eurų daugiau, o 2021 m., nuleidus „Sodros“ įmokų „lubas“ iki 60 VDU, – 15 mln. eurų papildomų pajamų.
Dėl šių siūlymų galutinai bus nuspręsta gruodį, svarstant 2020 metų biudžetą.
Ekonomistė: turtingųjų sluoksnis Lietuvoje – mažas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė DELFI komentavo, kad, nors atrodo, jog VDU kartelė nusileidžia reikšmingai, nuo 120 iki 84, iš tiesų tai vis dar palies nedidelę dalį gyventojų.
„Lietuvos pajamų struktūra vis dar yra nepalyginama su brandžių ekonomikų pajamų struktūromis, nes Lietuvoje vidurinioji klasė daug mažesnė. Lietuvoje dirbančiųjų pasiskirstymas pagal pajamas dar gerokai skiriasi nuo Vakarų valstybių.
Lietuvoje vis dar yra besikurianti vidurinioji klasė, vyrauja mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių dirbančiųjų sluoksnis, tad, kad kažkoks reikšmingas dirbančiųjų skaičius būtų paveiktas to numatomo GPM tarifo ir „Sodros“ „lubų“ sumažėjimo kitais metais, taip nėra“, – teigia ekonomistė ir pabrėžia, kad svarbu, jog išliktų „Sodros“ „lubos“, kurios suteikia tam tikrą teisingumą dėl socialinio draudimo įmokų ir išmokų dydžio.
Tačiau kartu ekonomistė kritikuoja progresinį GPM tarifą didesnes pajamas uždirbantiems asmenims.
„Mano manymu, tas progresinis tarifas Lietuvai nutiko per anksti, nes Lietuva nėra brandi kalbant apie ekonomiką: turtingųjų dirbančiųjų sluoksnis gana mažas. Jį pirmiausia reiktų užsiauginti, o tada apmokestinti. Norint, kad ilguoju laikotarpiu turėtume brandžią ekonomiką ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, galėtume vystyti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius verslus, tai natūralu, kad ir toje aukštesnių už vidutines pajamas grupėje specialistų turėtume turėti daugiau. Atitinkamai dėl to ir mokesčių sistemą – tokią, kad būtų palanku tokiems žmonėms dirbti ir įsitvirtinti Lietuvoje“, – komentavo ekonomistė ir pridūrė, kad turtingieji eurais sumoka daugiau mokesčių nei mažiau uždirbantieji, tai socialinis teisingumas bet kokiu atveju veikia.
Ji prideda, kad juo labiau nereikėtų imtis idėjų progresiniam GPM tarifui didinti.
„Šitos Vyriausybės ambicija buvo Lietuvoje sukurti palankiausią Baltijos regione darbo apmokestinimą ir taip išsiskirti iš gretimų regionų konkurencingumu: tiek pritraukiant investicijas, tiek išlaikant seną verslą ir stiprinant Lietuvos ekonominį potencialą“, – teigė ji.
DELFI primena, kad rugsėjo 19 dieną valdantieji Seime pasirašė susitarimą tarp frakcijų. Pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA – KŠS) ir frakcija „Lietuvos gerovei“. Susitarimo mokestinės politikos skiltyje numatyta priimti papildomą Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ir taip padaryti mokesčių sistemą dar labiau progresyvesnę. Rašoma, kad nuo 2020 metų su darbo santykiais susijusių metinių pajamų dalis nuo 84 VDU iki 120 VDU būtų apmokestinama 27 proc. tarifu, o viršijanti 120 VDU – 32 proc. tarifu.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
