Labai didelė tikimybė, kad spalio pradžioje paaiškės, kada vyks planuojamų prijungti rajono teritorijų gyventojų apklausa. Pagal patvirtintą Vietos gyventojų apklausos tvarką apie sprendimą dėl apklausos surengimo ir datos Vidaus reikalų ministerija įpareigota Vyriausybei pranešti per 20 darbo dienų.
Sprendimas – VRM rankose
Kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiųstuose atsakymuose, pagal teisės aktuose numatytas procedūras, VRM gali organizuoti gyventojų apklausas ir jas organizuotų, jei būtų tokia savivaldybių tarybų ar gyventojų iniciatyva.
„Manome, kad dėl galimo kai kurių rajonų teritorijų prijungimo, būtina atsižvelgti į gyventojų lūkesčius ir jų poreikius, todėl atsiklausti jų nuomonės privaloma. Svarbiausias visuomet yra žmonių interesas ir jų gyvenimo kokybės gerinimas“, – rašoma ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus parengtuose atsakymuose.
Kaip skelbta viešojoje erdvėje, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, Kauno miesto savivaldybė jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kuri paves VRM pateikti išvadas dėl apklausos organizavimo teritorijos, datos ir tvarkos.
Kaip šį antradienį „Žinių radijui“ sakė Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Vyriausybė jau gavo Kauno miesto tarybos kreipimąsi šia tema ir dabar jau VRM reikalas nuspręsti dėl apklausos organizavimo. S. Malinauskas dar kartą patvirtino viešojoje erdvėje išsakytas Vyriausybės vadovo, Vidaus reikalų ministrės ir valdančiosios frakcijos Seime vadovo mintis, kad minėtos apklausos rezultatai bus lemiami priimant galutinius sprendimus, nors įstatyme aiškiai nurodyta, kad apklausa yra patariamojo pobūdžio.
Apklaus tik dalį gyventojų
Vietos gyventojų apklausos tvarkos apraše teigiama, kad „apklausos rezultatai turi būti vertinami ir į juos atsižvelgiama priimant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos sprendimus“. Taip pat paliekama galimybė į juos neatsižvelgti, jei toks sprendimas priimamas išsamiai argumentuojant.
Į viešojoje erdvėje išsakomus argumentus, kad minėta apklausa turėtų būti organizuojama ne tik teritorijose, kurias ketinama prijungti prie Kauno miesto, bet visame Kauno rajone, nes pokyčiai palies ir tų teritorijų, kurios liks atskirtyje, gyventojus, greičiausiai nebus atsižvelgta. Nebus paisoma ir kauniečių, norinčių išsakyti nuomonę šiuo svarbiu miestui klausimu. Nors jų vertinimu, miestiečiams gali tekti didesnė mokestinė našta išplėstų teritorijų priežiūrai ir aptarnavimui, į kauniečių nuogąstavimus atsižvelgta nebus.
VRM argumentuoja, kad pagal teisės aktų reikalavimus, t.y. pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, turi būti apklausiami tik tų gyventojų, kurių administracinis priklausomumas keisis, t. y. tų, kurių gyvenamųjų vietovių teritorijos galėtų patekti į Kauno miesto savivaldybės teritoriją. „Pasisakyti turi tie gyventojai, kurie tiesiogiai patirs pokytį“, – teigiama VRM atsakymuose.
Kas apmokės apklausą?
Į argumentą, kad savivaldybių ribų peržiūra turėtų vykti kompleksiškai, atsižvelgiant į darnią regionų plėtrą ir savivaldybių skatinimą bendradarbiauti dėl bendrų paslaugų teikimo, o ne kariauti dėl gyventojų ir teritorijų, VRM neatmeta prielaidos, kad savivaldybės galėtų eiti taikesniu – sutarimo keliu. Apie tai, kad šioje srityje planuojami ir tam tikri teigiami pokyčiai, kurie atsiras su inicijuojamu Regioninės plėtros įstatymo pakeitimu, Vyriausybės valandos Seime metu praeitą savaitę sakė ir Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
„Siekdamos konstruktyvių tikslų savivaldybės galėtų įsivertinti galimybę panaudoti lankstesnius teisinius mechanizmus, skirtus vystyti regionams ir gerinti viešąsias paslaugas. Skirtingos savivaldybės turi galimybę bendradarbiauti per regioninės plėtros tarybas, kurių pajėgumą numatoma išplėsti rengiamu Regioninės plėtros įstatymo pakeitimu. Itin svarbu derinti skirtingų teritorijų gyventojų interesus, o tai geriausia daryti efektyviausiu, teisiškai nuosekliu ir skaičiavimais pagrįstu būdu“, – teoriškai siūlo VRM Strateginės komunikacijos atsakymuose.
Pagal patvirtintą Vietos gyventojų apklausos tvarką savivaldybių tarybos gali teikti pasiūlymus dėl naujų savivaldybių steigimo, esamų panaikinimo, jų teritorijų ribų ir centrų nustatymo ir keitimo. Paskutinį kartą 1999 m. rugsėjo 20 d. patvirtinta minėta tvarka LR Vyriausybės nutarimu buvo keičiama 2019 m. kovo mėnesį, joje atsirado naujas punktas apie tai, kad „savivaldybių patirtos apklausos vykdymo išlaidos kompensuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Vidaus reikalų ministerijai šiam tikslui numatytų lėšų“.
Tačiau portalui 15min.lt VRM teigė, jog šį kartą apklausos išlaidas turės apmokėti pati Kauno savivaldybė, nes pagal minėto apklausų aprašo 27.2 punktą „apklausas apmoka savivaldybė iš savo biudžeto, kai gyventojų apklausa vykdoma gavus savivaldybės tarybos pasiūlymus steigti naujas savivaldybes, panaikinti esamas, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas bei centrus“. Būtent juo, ministerijos teigimu, šiuo atveju bus vadovaujamasi.
Apklausos vykdymo tvarka
Apklausą skelbia ir koordinuoja apklausos koordinatorius – vidaus reikalų ministras. Apklausos tvarka ir procedūros nustatytos LRV 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1019. Apklausti reikia tų seniūnijų, kurias norima prijungti prie Kauno miesto savivaldybės ribų, gyventojus. Konkretus procentas, kiek gyventojų turi būti apklausta, nenustatyta.
Vidaus reikalų ministerijos pareiga pagal galiojančius teisės aktus ir numatytas procedūras – atlikti gyventojų apklausą, o visus kitus sprendimus turės priimti Lietuvos Respublikos Seimas.
Tą patį portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino ir Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras. Pasak jo, miesto tarybai priėmus sprendimą, šis klausimas iš pradžių pateko į Vyriausybę, o vėliau – į Vidaus reikalų ministeriją.
„Ši institucija turės paskelbti mini referendumo (aut. pastaba – apklausos) datą. Taip pat raštiškai kreiptasi ir į Kauno rajono savivaldybę, kad ši pareikštų savo nuomonę dėl galimybės žmonėms suteikti teisę apsispręsti patiems“, – sakė P. Keras. Po gyventojų apklausos klausimas grįš į Vidaus reikalų ministeriją, o paskutinis etapas vyks Seime, kur būtų priimamas savivaldybių ribas koreguojantis įstatymas.
Neoficialiais duomenimis, prognozuojama, kad visas šis procesas gali trukti 4-6 mėnesius.
