Kelerius metus didėjęs medaus rinkos burbulas, panašu, šiemet sprogo. Žemės ūkio ministerijai dosniai skirstant paramą ir daugėjant bitininkų ir bičių šeimų, Lietuvoje jaučiamas didžiulis medaus perteklius, o produkcijos kainos krenta žemyn.
Medaus rinka tiesiog persipildė. Žmonės, kurie dar nespėjo parduoti pernykščio medaus, jį mėgina realizuoti ir po eurą už kilogramą.
Tačiau didieji bitininkai mato vienintelę išeitį – norint išlikti kaip verslui reikia toliau didinti kiekius ir didinti eksportą. Maži kiekiai ir prekyba vidaus rinkoje neišgelbės.
To priežastis – per pastaruosius 4 – 5 metus stipriai išsiplėtė bitininkystės ūkiai tiek mūsų šalyje, tiek pasaulyje. Tuo pačiu, bitininkai teigia, kad ir medaus vartojimas sulig kiekvienais metais mažėja.
Pigo visame pasaulyje
„Lietuvos medaus kainos priklauso nuo Europos ir viso pasaulio. Vien šiais metais ten didmeninės kainos mažėjo 30 proc. Tai labai daug. Iki tol 10 metų jos augo ir krenta tik antrus metus iš eilės, nes buvo vystomi ūkiai ir šiuo metu yra produkcijos perteklius”, – analizuoja Mindaugas Dumčius, medumi prekiaujančios UAB „Medaus pirkliai” vadovas.
Jis pateikia ir pavyzdžius. Argentinos medus, kuris laikomas etalonu, atpigo nuo 3,4 euro už kilogramą iki 2,4 euro, ukrainietiškas, kurio surenkama iki 80 tūkst. t ir eksportuoja 45-50 tūkst. t. kaina sumažėjo nuo 2,8 iki 2 eurų.
Medus neturi vertės
Kalbant apie lietuvišką produkciją, mes daugiausia surenkame ir eksportuojame rapsų medaus. Jis taip pat pigo. Jei prieš 3 metus „Medaus pirklių” duomenimis vokiečiai didmena jį pirko po 3,4 euro už kilogramą, šiandien tik po 2,5 euro.
„Labai blogai. Kad medaus kaina krenta, dar blogiau kad nelabai kas nori jį pirkti. Jei kaina krenta, turi didinti kiekį tam, kad išlaikytum pajamas, tuo pačiu auga sąnaudos. Atėjo sunkūs laikai, visiems, kurie dirba šioje srityje. Jeigu didieji bitininkai neeksportuotų, Lietuvoje medus būtų dalinamas už dyką“, – DELFI kalbėjo bitininkas Ramūnas Ardavičius.
700 bičių šeimų prižiūrintis vyras kartu su giminaičiais bitininkauja Kėdainių rajone. R. Ardavičius tikina, kad situacija radikaliai pasikeitė per pastaruosius kelis metus, per kuriuos medaus vertė stipriai krito.
„Anksčiau draugai prašydavo parduoti medų, o dabar prašo dovanų. Nebėra vertės. Viskas paprasta, pavyzdžiui, žmogus turi 5 avilius, anksčiau jis medų parduodavo. Dabar jau tą medų išdalina. Vienas, kitas, trečias dalina taip ir užsipildo.
Prieš 3 – 4 metus buvo didelė bitininkystės banga, kilimas, visi plėtėsi. Būdavo skelbimai, ieškojo pirkti šeimų ir įrangos, o dabar tik parduoda. Tuo pačiu ir Europoje bitininkystės ūkiai labai stipriai išsiplėtė. Latvijoje, Estijoje, Ukraina per 5 pastaruosius metus kelis kartus pasididino medaus kiekį. Šiuo metu yra medaus perteklius“, – konstatavo R. Ardavičius.
Išliks stipriausi
Kitas DELFI kalbintas bitininkas Vaidas Arbutavičius patvirtina kolegos žodžius – rinka perpildyta atvežtinio medaus, kuris ne visada yra kokybiškas. Tačiau panevėžietis bitininkas nelinkęs panikuoti, esą šis procesas natūralus, o konkurencija išryškins stipriuosius.
„Matome, kad tie bitininkai atsiranda, o paskui prapuola. Daug kas mato pinigus, bet nežiūri bičių. Medų ima, ima, o bitėms nieko neduoda. Taip ir žlunga, tada vėl atsiranda ir vėl žlunga. Bitininkų tikrai padaugėjo per paskutinius penkis metus. Gerai, kuo daugiau bitučių, tuo didesnis derlius“, – optimistiškai nusiteikęs V. Arbutavičius.
Paklaustas, ar nebijo konkurencijos, vyras nusijuokia. Kol kad rinkos perpildymas jo nepalietė. Bitininkystė pagrindinė Vaido veikla, iš jos jis išlaiko šeimą ir bitininkystei skyrė savo gyvenimą.
„O kur konkurencijos nėra? Taip ir turi būti. Išlieka stipriausi. Kaip ir pieno sektoriuje, stambieji laimi, silpni pasitraukia. Taip ir čia, išsilaikys labai smulkūs ir labai stambūs. Vidutiniai, kurie bando iš to pragyventi, bet negali konkuruoti, tie pasitrauks. Smulkiesiems jokio skirtumo – jie šeimai ir draugams medų gamina, jie viską išdovanoja.“, – sakė V. Arbutavičius.
M. Dumčius pritaria šiai minčiai. Jis prognozuoja, kad stambūs bitynai, kurie surenka po 10 ir daugiau tonų per metus, sėkmingai išgyvens. Sunkiausia bus vidutiniokams, kurių metinis derlius 2–3 tonos. Net šiemet kai kurie sugeba dirbti pelningai, nes naudoja efektyvias technologijas.
„Kai kainos kilo atsirado daug naujų bitininkų, tačiau jiems bus sunku, nes jie neturi patirties ir technologijų. Medaus kiekis išgaunamas priklausomai nuo įrangos ir įdiegtų technologijų”, – subtilumus aiškina M. Dumčius.
Išeitis vadyba
Bitininkas turi 200 avilių, asortimentas platus, medus ir duonelės, žiedadulkės, dovanėlės. Medų plačiai realizuoja ir Lietuvoje, ir veža į užsienį. Tokia V. Arbutavičiaus taktika – nedideliais kiekiais, bet plačiai. Jei vienas pirkėjas atsako, už jo stovi dar keli.
„Dauguma dėl to ir nutraukia veiklą, kad ant 3 – 4 supirkėjų visa Lietuva laikosi. Jei vienas ar du neperka, visi trimituoja, kad nėra kur medaus dėti. Bitininkystė yra ūkio šaka, mes esame gamintojai, o realizacija priklauso nuo kiekvieno vadybinių sugebėjimų“, – teigė V. Arbutavičius.
Jis pastebi, kad bitininkai yra prasti vadybininkai. Pagaminti medų gali, bet tinkamai paruošti ir parduoti – čia susiduria su sunkumais. Dažnai visi eina lengviausiu keliu – muša kainą. Jei Petras parduoda po 5, aš parduosiu po 4,5, tada Petras po 4 – tai niekur neveda. Juk galima kokį gražesnį indelį sugalvoti ar medų pateikti patraukliau ar dar kažką.
„Matau pavienius atvejus, būtent jie ir juda tinkama linkme. Seku kitus bitininkus, esu matęs, supila medų į majonezo kibirus arba į žirnelių indelį, dar tą patį dangtelį uždeda, dar ir etiketes ne visi užklijuoti sugeba ir tada „bėdavoja“ kad neperka, stebisi, kad prekybos centre perka, kur pakuotės yra labiau patrauklios.
Žinau žmonių, kurie turi 500 kg medaus ir negali parduoti kelis metus, tuo pačiu žinau, kas 200 tonų išveža savo ir dar draugų ir bičiulių. Kuo jie skiriasi? Tai ar rinkoje problema ar žmonėse.“, – apie bitininkų išradingumo stoka bei prastus vadybinius sugebėjimus pasakojo V. Arbutavičius.
Kelias – didinti produkcijos kiekį?
95 proc. produkcijos į užsienį eksportuojantis R. Ardavičius mano, kad norint išgyventi kainos kritimą, reikia didint avilių skaičių, didinti produkciją. Darbo daugiau, tačiau investuota daug į įrangą, tai kaip ir turėtų kompensuoti kainų kilimą. Tokiu būdu išgyventi turėtų tik dideli bitynai. Pats bitininkas turi ir kitų veiklų, tad sumažėjus pelnui iš bičių, turėtų ką veikti.
„Tikiu, kad šis periodas praeis ir kaina turėtų kažkiek kilti. Gal tai bus laikinas dalykas, ypač, dėl pasaulinio cukraus pertekliaus. Atvežami labai dideli kiekiai iš Ukrainos, su ja negalėsime konkuruoti. Turime parduoti medų nebent už tą pačią kainą, o pas juos atlyginimai kelis kartus mažesni.
Planas B yra. Užsiimu kaimo turizmu, tai dėl sunkumų pagrindinėje veikloje labai neišgyvenu. Šiuo metu bitininkystė yra pragyvenimo šaltinis, o kaimo turizmas tik kaip hobis, bet labiau viskas linksta link to, kad tuoj pasidarys pagrindinė veikla“, – tikino R. Ardavičius.
Panevėžietis Vaidas Arbutavičius sako, kad Lietuva yra per maža, kad galėtų turėti įtakos medaus kainoms. Yra pasaulio rinka, Ukraina, Kinija, Argentina. Jie medaus turi daug ir jie diktuoja kainas. Lietuvos bitinai norėdami bent kiek konkuruoti, medų turi gaminti itin maža savikaina. Priešingu atveju – pasilikti bitininkystę kaip hobį.
Daugiau skaitykite čia.
