Šią savaitę Kauno savivaldybė pradėjo naują reklaminę kampaniją, nutaikytą į Vilniuje apsigyvenusius kauniečius, kurie raginami „sugrįžti namo“. Buvę Kauno gyventojai taip pat kviečiami pildyti „Kauniečio testą“ – už tai žadamos nemokamos pramogos ir nakvynės Kaune. Tačiau atsidarę vadinamąjį „testą“ internete, vartotojai į jį reagavo įvairiai, o jo turinys sukėlė ir negatyvių vertinimų.
Apklausėme keletą viešųjų ryšių ir reklamos specialistų, taip pat į Vilnių išvykusių gyventi kauniečių, kokį įspūdį jiems sukėlė Vilniuje pasirodę reklaminiai stendai su plakatais, raginančiais kauniečius grįžti namo bei paprašėme pakomentuoti „Kauniečio testo“ turinį.
Susipažinti su „Kauniečio testu“ galite čia
Viešųjų ryšių triukas
Verslo reginių organizatorė, buvusi kaunietė ir daugiau kaip 20 metų Vilniuje gyvenanti Ingrida Dubinskaitė teigė, kad kampanija jai „kelia šypseną, pralinksmina, yra orientuota į jaunatvišką auditoriją“. „Tačiau ar ne per jaunatviški pokštai, jei jau kalbame apie tokį atsakingą sprendimą, kaip gyvenamosios vietos keitimas? – retoriškai klausė moteris. – Ne, man minties grįžti nei stendas, nei šitas testas nesukėlė.“
Tačiau Ingrida teigė, kad norėtų turėti veiklos Kaune, tik va, nežino, kaip į „tą Kauną patekti“. Vertindama patį testą moteris siūlė, kad būtų įtikinamiau, jei tokį smagų testą lydėtų motyvuojanti statistika. „Nes kitaip pokštas pokštu ir lieka“, – sakė ji.
„Iš komunikacijos pusės šią žinutę vertinu kaip pakankamai agresyvią ir primityvią, tačiau tai būdingiausia V. Matijošaičio valdymo laikotarpiu vystomos Kauno komunikacijos savybė, todėl tai yra nuoseklu ir nebestebina“, – komentavo Vilniuje gyvenanti komunikacijos specialistė Viktorija V., nenorėjusi, kad jos tapatybė būtų atskleista.
Pasak jos, dabartinis Kauno meras diktuoja tokį stilių, o žmonėms patinka savas chamas valdžioje, todėl jį ir renka. „Tai ir orientuota būtent į tokią pat publiką, – įsitikinusi moteris. – Jei kažkam tai atrodo vulgaru, tai jo rinkėjams ir simpatikams – drąsu, juokinga, modernu, sava.“
Abejotina auditorija
Vilniuje studijuojanti ir savo ateitį su karjera sostinėje arba užsienyje siejanti politikos bakalauro absolventė, Kaune gimusi ir užaugusi Austė Ž. sako, kad pamačiusi minėtą stendą Vilniuje pasijuto nemaloniai, lyg kaltinama. „Tą pačią akimirką norėjosi nusisukti. Plakatuose nepajaučiau iš gimtojo miesto jokio draugiškumo, atvirumo. Nesistebiu, kad ši kampanija patiks atitinkamo mąstymo žmonėms ir nuoširdžiai linkiu jiems iš tiesų grįžti į Kauną“, – ironizavo mergina.
Kaune gyvenantis ir dirbantis reklamos specialistas Žanas Karenauskas sakė, kad internete pamatęs reklaminio stendo vizualą, pradžioje pagalvojo, kad jis pakabintas kažkur Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje. „Nežinau, ar verta taikyti į Vilniuje gyvenančius kauniečius, nes greičiausiai jie turi svarias priežastis, kodėl gyvena Vilniuje, o štai paskatinti dažnai ne pagal specialybę išvykusius dirbti emigrantus būtų ženkliai paveikiau. Dabar tik pasijuoks visi ir tiek“, – sakė jis.
Pasijautė pažeminti
„Kauniečio testu“ akivaizdžiai siekiama sugriauti senus mitus apie Kauną, tokius, kaip Kaunas – marozų miestas ir po miestą vaikšto sportine apranga vilkintys praeiviai (testo teiginys: „tris juosteles galima rasti nebent ant gatvės meno piešinių“), kad Kaune darbą gali gauti tik kelininko profesijos žmonės, kad mieste – duobėtos gatvės, o po 22 val. nebėra ką veikti.
„Tiesą sakant, per pastaruosius dešimt metų Kaunas labai pasikeitė, o pastaruosius penkerius metus įvyko dar daugiau teigiamų pokyčių – miestas tvarkomas, atsidaro naujos kavinės, klubai, klesti naktinis gyvenimas, statomi nauji prekybos ir verslo centrai. Nematau jokios logikos dėstyti tokius senus mitus, kurių jaunoji karta greičiausiai nė nebeprisimena“, – sako Kaune gyvenanti verslininkė Rasa Š.
Atvirkščiai, moteris teigė, kad tų senų stereotipų eskalavimas ją, kaip tikrą kaunietę įžeidė, pažemino. „Man asmeniškai ši komunikacija buvo labai nemaloni, ypač kai dar ir paaugliui sūnui turėjau aiškinti, kas gi tie marozai“, – sakė verslininkė.
Negana to, kad testas žemina Kaune gimusių ir nuo seno gyvenančių kauniečių orumą bei menkina kitų profesijų atstovų darbą (šiuo atveju užkliūva kelininko profesija), atvirai pasityčiojama ir iš Kaune garsaus architekto Audrio Karaliaus, žinomo už itin ironišką ir kandžią V. Matijošaičio bei jo komandos darbų kritiką. Prie teiginio „Kauniečiai – nedraugiški susiraukėliai“ nesunku atpažinti būtent šio kauniečio portreto paveiksliuką.
„Kūrybos agentūros, žurnalistai, humoristai gali sau leisti drąsiau juokauti, bet atvirai vieną savo miesto gyventojų pavadinti „susiraukėliu“ – tai tikrai peržengia etiškos viešosios komunikacijos ribas, už kurią moka mokesčių mokėtojai, išeitų, ir pats A. Karalius“, – kritiškai testą vertino ir kaunietis Dominykas B.
Dar ir apsimelavo
Kad ne visi testo teiginiai dar ir atitinka tikrovę parodė praeitą penktadienį portale „Kas vyksta Kaune“ paskelbta skaitytojų apklausa. Kadangi vienoje iš testo dalių tvirtinama, kad „Kaunas tapo pirmuoju Lietuvos didmiesčiu, visiškai išsprendusiu vietų trūkumo darželiuose problemą“, socialiniame tinkle paklausėme kauniečių ar tai tiesa. 152-uose komentaruose žmonės mielai pasidalijo savo patirtimi ir nemažai internautų liudijo, kad su vietų trūkumu darželiuose susiduria gana dažnai, opiausia ši problema – Šilainių rajone.
Visus apklausos komentarus skaitykite čia.
Na, o šmaikščiausiai šią reklaminę kampaniją, kviečiančią kauniečius grįžti namo iš Vilniaus apibūdino vilnietė Žana L. M.: „Kaip grįžt namo, jei visos gatvės uždarytos?“
Papildyta 2019.08.26 17:00 val.
Kauno savivaldybės viešųjų ryšių skyrius atstovų prašymu dalinamės nuoroda į oficialų savivaldybės puslapį, kuriame skelbiama, kuriuose Kauno darželiuose yra laisvų vietų.
Savivaldybės atstovų įsitikinimu, su problemomis susiduria tėvai, pageidaujantys, kad jų vaikai patektų į konkretų norimą darželį, tačiau gauti vietą vaikui ikimokyklinėse ugdymo įstaigose Kaune, savivaldybės teigimu, gali visi norintys.
