Lietuva – Europos lyderė pagal savižudybių skaičių. Šį teiginį girdime jau kelis metus iš eilės, tačiau kokios to priežastys, ar kaip tai pakeisti, nepasako niekas. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) dirbantys specialistai atlieka tyrimą, galintį padėti atsakyti į šiuos ir daugiau klausimų.
Apie artimo savižudybę kalbėti yra labai sunku, kiekvienas ją išgyvename skirtingai. Vieni pasiryžta prabilti iš karto, kiti metų metus apie tai net neužsimena. Vis tik pokalbis gali padėti išgyventi skausmingą situaciją, galbūt atrasti nusiraminimą ar viltį. LSMU specialistai tokiu pokalbiu su psichologu ne tik gali padėti asmeniui, kuris liko be artimo, bet ir atlieka tyrimą, kurio tikslas giliau pažinti savižudybių rizikos veiksnius, įvertinti pagalbos prieinamumą ir galimybes po artimojo savižudybės sunkumus išgyvenantiems žmonėms.
Svarbiausia – pokalbis
Lietuvoje yra įgyvendinamos įvairios iniciatyvos savižudybių atvejų mažinimui, stengiamasi, kad psichosocialinė pagalba būtų vis labiau prieinama. Vis dėlto, neretai susiduriama su iššūkiu, kad specialistams taip ir lieka nežinoma, kodėl įvyko viena ar kita savižudybė bei kokia pagalba yra reikalinga.
Iki 2019 metų gruodžio pabaigos LSMU dirbantys specialistai vyks į įvairias Lietuvos vietas susitikti su žmonėmis, kurie pastarųjų trejų metų laikotarpiu patyrė artimojo savižudybę ir yra pasiryžę apie tai papasakoti. Susitikimų metu nusižudžiusiųjų artimieji turės galimybę pasidalinti savo išgyvenimais su specialiai pasiruošusiu asmeniu ir prisidėti prie mokslinio tyrimo.
Treji metai, „Kas vyksta Kaune“ nurodė jo organizatoriai, pasirinkti todėl, kad siekiama kuo išsamiau ir tiksliau atkurti nusižudžiusiojo paskutinius gyvenimo mėnesius, artimųjų išgyvenimus ir tai, ką jie patyrė. Tačiau LSMU specialistai sudaro galimybę kreiptis net jei savižudybė įvyko ir daugiau nei prieš trejus metus. Tokius duomenis jie kaups savo sistemoje ir atsiradus galimybei išanalizuos.
„Daugelis sutikusių dalyvauti tyrime žmonių dalijosi, jog įvykus artimojo savižudybei vienokiu ar kitokiu būdu stengėsi sau padėti: daug kalbėjo su artimaisiais, išsikraustydavo gyventi kuriam laikui į kitą vietą, stengdavosi daugiau dirbti. Kartu daugelis pripažindavo, kad šie būdai būdavo tik bandymas slopinti patiriamą skausmą, o jiems iš tikrųjų trūko išsikalbėjimo, „pokalbių su analize“ ar tiesiog profesionalios psichologinės pagalbos. Turėdavo praeiti kažkiek laiko, kad jie išdrįstų savo patirtimi pasidalinti“, – vykstančio tyrimo įžvalgas dėstė projekto psichologė dr. Alicja Juškienė.
Viskas pritaikyta tyrimo dalyviui
Su kiekvienu norinčiu dalyvauti tyrime yra suderinamas patogus laikas bei atvykstama į sutartą vietą. Pokalbis įprastai trunka apie vieną ar pusantros valandos, tačiau tyrėjai yra pasirengę skirti pokalbiui tiek laiko, kiek jo reikia. Pokalbio apie artimojo savižudybę metu laikomasi griežtų anonimiškumo reikalavimų, o visa surinkta informacija bus nuasmeninama bei pateikiama apibendrinta.
„Tikimasi, kad pokalbių su artimaisiais surinkti tyrimo duomenys pasitarnaus formuojant strateginius savižudybių prevencijos uždavinius, suteiks galimybę parinkti tinkamesnes priemones bei tikslingiau naudoti savižudybių prevencijai skiriamus išteklius“, – teigė projekto koordinatorė Vilma Liaugaudaitė.
„Nusižudžiusių asmenų artimųjų patirtys yra neįkainojamos, nes jie gali papasakoti, kas vyko jų ir nusižudžiusių artimųjų gyvenime, kokios informacijos, pagalbos trūko ar vis dar trūksta bei ką galima padaryti, kad savižudybių Lietuvoje mažėtų“, – dalijosi projekto koordinatorė Laura Digrytė.
Pagalba ne tik tyrėjams
Didelę psichologinio darbo patirtį turintys tyrėjai geba suteikti reikiamą psichologinę paramą ir, jei yra poreikis, informuoti apie tolimesnės pagalbos galimybes. „Nepaisant to, kad tema, apie kurią kalbame, yra labai skaudi ir jautri, džiugina tai, jog kai kam mes galime būti tie pirmi žmonės, su kuriais galima atvirai pasikalbėti apie įvykusia nelaimę“, – dalinasi projekto psichologė Irina Banienė.
Viena iš koordinatorių L. Digrytė pasakojo, kad dažniausiai į tyrimą kreipiasi norintys dalintis asmenys, kurie jaučia, kad laikyti visko viduje tiesiog nebegali. „Tiems žmonėms, kurie jaučia, jog kalbėti dar per sunku, patariame palaukti, neskubinti savęs ir stengiamės suteikti emocinį palaikymą bei informuoti apie pagalbos galimybes jiems patiems po patirto skaudaus išgyvenimo. Jautriai reaguojame į artimųjų išgyvenimus ir siekiame, kad pokalbis vyktų žmogui priimtinu tempu“, – teigė koordinatorė.
Grįžtamasis ryšys
LSMU dirbantys žmonės ne tik gauna reikiamus duomenys tyrimui, bet būna įvertinti ir kaip specialistai. „Gauname laiškus, kuriuose dėkojama už susitikimą, pasak tyrimo dalyvių, padėjusį jiems pasijusti geriau ir suprasti pokalbio su psichologu prasmę bei įkvėpusį paskatinti kitus kreiptis pagalbos“, – pasakojo L. Digrytė.
„Be artimųjų dalyvavimo ir pagalbos mes tikrai negalėtume sužinoti daugelio labai svarbių dalykų. Pavyzdžiui, po pirmųjų tyrimo metų vis labiau aiškėja, kokių psichologinės pagalbos žinių ir kompetencijų reikėtų specialistams, kurie pirmieji atvyksta į įvykio vietą. Tampa vis aiškiau, kada artimieji norėtų sulaukti specialistų teikiamos psichologinės pagalbos, o kada geriau palūkėti ir padėti kitais būdais“, – teigė projekto vadovė ir LSMU profesorė Nida Žemaitienė.
Tyrimo panaudojimas
LSMU „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad tyrimo metu planuojama apklausti 150 artimojo savižudybę išgyvenusių asmenų, tačiau galutinis skaičius priklausys nuo besikreipiančių žmonių.
Tyrimo metu ir iš visų interviu surinkta informacija bus apibendrinta ir pristatoma tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, į kurias susirenka įvairių sričių specialistai, pagalbos teikėjai, politinius sprendimus priimantys asmenys.
Vienas iš artimiausių tarptautinių renginių, kuriame bus pristatyti pirminiai tyrimo rezultatai yra Šiaurės Airijoje vykstantis 30-tas pasaulinis kongresas, organizuojamas Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos (IASP 2019). Šio kongreso šūkis „Griaukime sienas, statykime tiltus“ – labai artimas ir LSMU tyrimo tikslui. Taip pat šiuo metu derinami tyrimo duomenų pristatymai Lietuvoje.
