Pirmadienio vakarą Paryžių ištiko siaubinga nelaimė – ugnis niokojo legendinę miesto centre esančią Noterdamo katedrą. Daugelį metų Paryžiuje gyvenanti kaunietė Ingrida portalui „Kas vyksta Kaune“ papasakojo apie įvykio vietoje iki šiol tvyrančias nuotaikas. Jos teigimu, žmonės ir žiniasklaidos atstovai tebeplūsta pažvelgti į gaisro paliestą šventovę iš toli, nes galimybė patekti į Paryžiaus Dievo Motinos katedros teritoriją suteikta tik specialiosioms tarnyboms.
[galerija kiek=”8″]
Kaip rašė „The Guardian“, įvykio metu rimtai sužalotas vienas ugniagesys, daugiau aukų buvo išvengta. Ugnis, niokojusi Noterdamo katedrą, sutramdyta, tačiau be milžiniškos žalos neapsieita: įgriuvo vienas iš dekoratyvinių bokštelių ir stogas. Pasak ekspertų, katedroje vis dar galima rasti pavienių ugnies židinių, bet dėl abejotino konstrukcijos tvirtumo, ugniagesiai kol kas neleidžiami į katedros vidų. Tačiau gaisrininkų komandos teigia, jog varpinių bokštai ir pagrindinė pastato konstrukcija buvo išsaugota. Siekiant išsiaiškinti gaisro priežastis, pradėtas tyrimas.
Pirminiais duomenimis, ugnis kilo netyčia. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, apsilankęs įvykių centre, per savo kalbą pažadėjo, kad katedra bus atstatyta. Jis taip pat teigė, jog blogiausia buvo išvengta šimtų drąsių ugniagesių dėka, visą naktį kovojusių su gaisru. Prezidentas paskelbė tarptautinę aukų rinkimo iniciatyvą, kad būtų surinkto katedros atstatymui skirtos lėšos. Netrukus po iniciatyvos paskelbimo, prancūzų milijardierius François-Henri Pinault šiam tikslui pažadėjo skirti 100 mln. Bernard Arnault šeima taip pat žada skirti 200 mln. rekonstrukcijai, skelbia BBC.
Dauguma vertingų relikvijų buvo išgabentos iš katedros ir išsaugotos. Prancūzijos kultūros ministras Franck Riester pažymi, jog vis dar per anksti sakyti, kurie neįkainojami katedros šedevrai nukentėjo. Tačiau vargonai ir kai kurie paveikslai gali būti vieni iš aukų. Pasak jo, situacija vis dar įtempta, bet jis išlieka optimistiškai nusiteikęs, nes daug ką pavyko išgelbėti nuo kilusio gaisro, rašo „The Guardian“.
„Žvelgiant iš toli, atrodo, kad pastolių konstrukcija, skirta Noterdamo katedros restauravimui atlikti, dabar yra sukraipyta taip, kad gali bet kada sugriūti. Teritorijoje vis dar pluša gausybė gaisrininkų ir budi 100 policininkų. Čia paliktos ir kopėčios, nes bet kurią akimirką vėl gali kilti gaisras. Todėl šventovė akylai saugoma“, – „Kas vyksta Kaune“ atvirauja Ingrida Zenkevičiūtė, mačiusi pastaruosius įvykius savo akimis.
Pasak kaunietės, vakar vakarą Paryžiuje tvyrojo baimės jausmas. „Apie 21 val. vietos laiku važiavau metro, viskas degė. Keleiviai klausėsi žinių ir laukė tolimesnių naujienų. Nuotaikos – žiaurios. Matydama tokius dalykus, buvau sukaustyta baimės, galvojau, kad Paryžiuje ir vėl surengtas teroro aktas. Tačiau supratusi, kas vyksta iš tiesų, nenustojau nerimauti galvodama apie tai, kaip ugniagesiams pavyks suvaldyti gaisrą. Per televiziją mačiau gesinimo procesą vandens čiurkšlėmis, kurios atrodė visiškai nepaveikios, todėl maniau, kad viskas sudegs, nes numalšinti ugnies nepavyks. Buvo baisu“, – mintimis dalijasi moteris.
Įvykio metu į orą negalėjo kilti sraigtasparniai, nes mieste uždrausta juos naudoti dėl galimo sukelti pavojaus. Todėl, kad atliekant gaisro židinio gesinimo darbus, specialios priemonės gali pasklisti ir 200 metrų atstumu, – pridūrė ji.
„Kaip šiandien buvo paaiškinta gyventojams, ugnis gesinta tiksliai ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Tarnybos negalėjo padidinti vandens srovės, nes, tikėtina, ji būtų suardžiusi Noterdamo struktūrą – katedros stogas medinis su švino lydiniu. Lydydamasis švinas „pradėjo spjaudytis“, kilo pavojus ir žmonėms, ir gaisrininkų brigadoms. 19 valandą vakaro prasidėjus gaisrui, ugniagesiai visu pajėgumu dirbo iki 3:30 val. nakties“, – „Kas vyksta Kaune“ sakė Ingrida.
Nuo 2006 metų Paryžiuje gyvenanti kaunietė atviravo, kad iš visų nelaimių, kurias jai teko matyti vykstant mieste, gaisras yra kone pats baisiausias nutikimas, palietęs kultūrinę istorinę plotmę. „Sakoma, kad Noterdamo katedra buvo pastatyta už kepaliuką duonos – žmonės, kurie dirbo statydami šventovę, negaudavo piniginio atlygio, jie dirbo už maisto kąsnį. Tai – vieta, sujungianti žmones bendrystei nepaisant religinių ir kitų tarpusavio skirtumų. Šiam pačiam gražiausiam statiniui Paryžiuje yra 800 metų. Baisu net pagalvoti, kad jis galėjo sudegti per vieną naktį“, – nerimastingų emocijų neslepia moteris.
Pasak jos, degusi Paryžiaus Dievo Motinos katedros dalis, nematoma iš priekio, buvo ypatingai graži. Čia buvo itin daug įvairiausių statulų ir tūkstančiai kitų įspūdingų architektūrinių detalių. „Aplink aukščiausią degusį bokštą buvo sustatytos statulos, jos nuimtos prieš keletą dienų ir išvežtos saugoti. Tam, kad būtų tinkamai pasiruošta remontui, pastoliai aplink katedrą statyti metus. Mano turimomis žiniomis, Noterdamo šventovės atstatymui jau skirti šimtai milijonų. Juos paaukojo dvi didžiulės kompanijos, Paryžiaus merė skubos tvarka taip pat skyrė 10 milijonų. Katedrą rekonstruoti planuota jau ilgą laiką, bet tam trūko lėšų. Tačiau pinigų pagaliau buvo skirta – nemažai prisidėjo amerikiečiai“, – pasakoja kaunietė.
Tenykščių žurnalistų teigimu, daugelis Paryžiaus Dievo Motinos katedroje buvusių relikvijų dar iki prasidedant remonto darbams buvo saugiai išvežtos į Luvrą. Viduje likęs Jėzui uždėtas erškėčių vainikas, taip pat išgelbėtas. Kai kurių šventovėje kabėjusių paveikslų buvo neįmanoma išgelbėti taip greitai, kaip būtų galima tikėtis, todėl iki šiol nežinoma, kokia pastarųjų būklė.
Kaip skelbė portalas „Delfi“, prancūzų kunigas, nuraminęs sužeistuosius po baisiausio teroristinio išpuolio Paryžiuje šį šimtmetį, tapo Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros gaisro didvyriu. Jeanas Marcas Fournier, Paryžiaus ugniagesių brigados kapelionas, pirmadienio vakarą drąsiai žengė į liepsnas ir iš degančios katedros išgelbėjo Švenčiausiąjį sakramentą ir erškėčių vainiką.
Kiekvieną vakarą į mišias Noterdamo katedroje susirinkdavo apie 2000 žmonių. Todėl bent kartą per savaitę būdavo vykdomos parodomosios evakuacijos ir kitokios pratybos, kurios praverstų įvykus bėdai. „Todėl tarnybos reagavo žinodamos kaip elgtis – kuriuos paveikslus nukabinti ir kaip juos išnešti. Tačiau problemą apsunkino tai, kad gaisrininkai, gesinę ugnį iš vidaus, juto didelį karštį nuo besilydančio švino, o vėliau griuvo ir stogas, gelbėti relikvijas buvo sudėtinga. Baimintasi, kad nuo karščio suduš stiklinis rožės vitražas, esantis katedros priekyje“, – pasakojo moteris.
Kalbėdama apie Noterdamą ištikusią nelaimę, Ingrida sako įžvelgianti ir pozityviąją įvykio pusę. „Tokiems seniems statiniams neišvengiamai kažkada gali atsitikti nelaimė. Gerai, jog tai nutiko 21 amžiuje, kai gaisrininkai turi dideles galimybes gesinant liepsnas, o katedros atstatymas yra realus ir įmanomas. Todėl, laimei, gaisras neužklupo šventovės prieš šimtą metų, nes tada, tikėtina, ugnis būtų sunaikinusi viską. Tačiau, neneigsiu, reikia sulaikyti kvėpavimą, nes būnant įvykio vietoje sunku tramdyti besikaupiančias ašaras“, – atvirauja Ingrida.
Paskutiniais turimais duomenimis, Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymui jau surinkta 700 milijonų. Paryžiaus valdžia gyventojus ragina saugotis sukčių ir neaukoti lėšų bet kam. Tikslui skirtas oficialus Noterdamo fondo centras. Baiminamasi, jog aferistai gali pasinaudoti ištikusia nelaime tam, kad pasipelnytų.
Kaip praneša „The Guardian“, Pasaulio vadovai, paskelbė užuojautą bei paramą Prancūzijai. UNESCO organizacija taip pat pasiryžusi padėti restauruojant šį svarbų istorinį objektą.
Noterdamo katedra buvo pastatyta XII amžiuje ir yra viena iš garsiausių pasaulio lankytinų vietų, įamžinta Viktoro Hugo 1831 m. Romane „Paryžiaus katedra“.
