Platformos demaskuok.lt analitikas, politologas Algirdas Kazlauskas siūlo vietoje propogandos termino naudoti kitą žodį – dezinformacija, o pastarąjį reiškinį net prilygina terorizmo aktui. Specialiai skleidžiamų melagingų naujienų fone vis svarbesnis tampa apsišvietusios ir gebančios dezinformaciją identifikuoti visuomenės vaidmuo.
Dezinformaciją sulygino su terorizmo aktu
„Aš būčiau linkęs vietoje propagandos termino vartoti apibūdinimą dezinformacija. Propaganda nepelnytai turi įsigalėjusią neigiamą prasmę visuomenėje, nors iš tiesų turėtų būti kiek kitaip. Propaguoti reiškia kažkam teikti pirmenybę. Pirmenybę galima teikti tiek veiksmu – propaguoti sportą, sportuoti, tiek kalba – siūlyti ir kitiems sportuoti. Dezinformacija šiuo atveju kur kas geriau nurodo į problemos esmę“, – sako A. Kazlauskas.
Specialisto teigimu, Kremliaus skleidžiamos dezinformacijos poveikis mūsų visuomenei yra gerokai blogesnis, nei netikrų naujienų žala. „Aiškumo dėlei, galima palyginti teroristinį aktą iš politinių paskatų su eiliniu kriminaliniu nusikaltimu, – lygina jis. – Teroristinis aktas yra kryptingas bandymas pakirsti pasitikėjimą politine valstybės santvarka. Tuo tarpu kriminalinis nusikaltimas neturi kryptingumo, todėl dalinai yra mažiau kenksmingas, nes paveikia siauresnį ratą“.
„Dezinformacija yra gal net paveikiau už teroristinį aktą, nes tai ne vienkartinis, o sistemingas bandymas pakirsti pasitikėjimą savo valstybės politine santvarka. Maža to, dezinformacija yra dar pavojingesnis ginklas, nes tai pastebėti reikia turėti smegenų, todėl daugelis ją nuvertina nesuprasdami tikrųjų jos tikslų ir pasekmių“, – sako A. Kazlauskas.
Vyro įsitikinimu, akivaizdus pavyzdys, kaip veikia dezinformacija – Krymo okupacija. „Kremliaus dezinformacija apdirbti žmonės Kryme okupantus pasitiko atvertais vartais. Šiems praktiškai net nereikėjo labai stengtis naudoti fizinės jėgos perimant ukrainiečių teritorijas savo žinion“, – primena jis.
Kova su dezinformacija – ne vien žiniasklaidos atsakomybė
A. Kazlauskas įsitikinęs, kad dezinformacija yra toks galingas ginklas, su kuriuo efektyviai galima kovoti tik sutelkus visą visuomenę. „Ir to turėtų imtis ne šiaip sau entuziastai ar žurnalistai, o aukščiausios valstybės institucijos“, – sako jis.
Visuomenės gebėjimas demaskuoti melą, elfų ir panašios iniciatyvos, kaip demaskuok.lt – tai tik lašas jūroje. „Prieš valstybinio lygmens sistemingą dezinformacijos kampaniją savamoksliai entuziastai niekada nelaimės. Tad jei norima efektyviai užkirsti kelią dezinformacijai, pradėti reiktų nuo rimto valstybinio atsako“, – teigia A. Kazlauskas.
Pirmiausia jis siūlo valstybės lygmeniu sustabdyti dezinformacijos šaltinių platinamos produkcijos sklaidą, kuri žmones pasiekia per TV kanalus. „Galvoje turiu ne tik rusiškus kanalus, bet ir rusišką dezinformacinę produkciją, kurią vis labiau platina mūsų lietuviški TV kanalai“, – sako jis.
Antroje vietoje, specialisto vertinimu, turėtų atsidurti visuomenės atsparumo dezinformacijai formavimas. „Tai nėra mokymas, kaip demaskuoti melą ar ugdyti kritinį mąstymą – dauguma žmonių tam nėra ir nebus pakankamai gabūs. Kur kas geriau prieš Kremliaus melu grįstą pasaulėvoką veikia savos, t.y. vakarietiškai lietuviškos politinės ir kultūrinės tapatybės ugdymas. Žmogus, aiškiai suvokiantis savo politinę ir kultūrinę tapatybę bei žinantis, kas yra jo politinis priešas, yra kur kas atsparesnis dezinformacijos poveikiui, nei tokios tapatybės neturintis“, – įsitikinęs A. Kazlauskas.
Specialisto manymu, kai aiškaus valstybinio atsako rusiškam informaciniam terorizmui iš esmės nėra, nekoordinuota pavienių entuziastų veikla kartais gali sukelti daugiau problemų, nei jų išspręsti. O kartais nutinka ir taip, kad priešo skelidžiama dezinformacija yra toliau platinama mūsų pačių pastangomis.
Dezinformacijos pinklės spendžiamos net gudriausiems
A. Kazlausko įsitikinimu, net ir patys didžiausi ekspertai kartais patenka į dezinformacijos spąstus. „Tai perdėm rimtas reikalas, kad su tuo būtų galima kautis individualiai. Maskvietiškos dezinformacijos ypatumas yra tas, jog ji labiausiai veikia per žmonių emocijas, pasąmonę ir metanaratyvus. Pajusti, kada, kurioje vietoje ir kaip tavo galvoseną ir elgseną ėmė veikti priešiškos, destruktyvios jėgos yra itin sudėtinga, o kartais veik neįmanoma suprasti. Efektyvi gynyba nuo tokio poveikio tikrai nėra vieno ar grupelės žmonių reikalas“, – sako jis.
Paprašytas duoti kelis praktiškus patarimus, kaip analizuoti informaciją, kaip tapti kritišku ir abejojančiu, jis prisipažįsta, kad tai nėra taip jau paprasta. „Gebėjimas adekvačiai suvokti pasaulio procesus užgimsta dar kūdikystėje ir labai priklauso nuo žmogaus tėvų elgesio su juo. Nesu tikras, jog stokojus tėvų dėmesio ir tinkamo ugdymo vaikystėje, galima pačiam viską lengvai išsiugdyti suaugus“, – į gilesnę diskusiją sąmoningumo tema kviečia A. Kazlauskas.
Paklaustas apie pasitikėjimą informacijos šaltiniais, specialistas sako, kad pasitikėjimas tam tikru šaltiniu priklauso ne tik nuo jo objektyvaus patikimumo, bet ir nuo paties žmogaus gebėjimo adekvačiai vertinti, kas patikima, o kas ne. „Galbūt todėl man būtų lengviau pasakyti, kuo nepasitikiu, nei tuo, kuo labiausiai pasitikiu“, – sako A. Kazlauskas.
Jei įtariate, kad susidūrėte su „netikra naujiena“, A. Kazlauaks pataria ir pačiam pasidalinti įtarimais, paraginti savo socialinio tinklo draugus padėti patikrinti informaciją. „Jei klaidinanti informacija yra rimtesnio pobūdžio, galima ja pasidalinti su žurnalistais, tos srities ekspertais ar valstybės institucijomis“, – rekomenduoja jis.
„Pastabumą ugdyti būtina visais atvejais. Tiesa, tai nėra ir nebus panacėja, nes žmonės yra įvairių gabumų. Ką vieniems yra lengva atpažinti intuityviai, kitiems nebus lengva net ir praėjus specialius mokymus“, – sako A. Kazlauskas.
Vieno iš platformos demaskuok.lt kūrėjų manymu, šią problemą labiausiai sprendimo link pastūmėti galėtų valstybės institucijų iniciatyva burti visuomenės atstovus, kurie prisidėtų prie inovatyvios informacijos filtrų sistemos kūrimo. „Kol kas Lietuvos valdžia to net nemato, kaip problemos ar grėsmės“, – apgailestavo portalo „Kas vyksta Kaune“ pašnekovas.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui: „Šiuolaikinės žiniasklaidos vaidmuo visuomenės sąmoningumo didinimui“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
