Daugiau nei dešimtmetį merdėjusių ir pagal paskirtį nenaudotų laidojimo rūmų „Liūdesys“ greitu metu laukia atgimimas. Jonavos gatvėje esantį pastatą valdanti to paties pavadinimo įmonė derina galutines projekto korekcijas – kultūros vertybe pripažintuose rūmuose vėl pradėti teikti ritualines paslaugas tikimasi dar šiemet.
Rūmus prikels iš numirusiųjų
2003 m. privatizavus Jonavos g. 220 stovinčius kauniečiams gerai žinomus laidojimo rūmus, „Liūdesiui“ atėjo tikrai liūdni laikai. Kaip „Kauno dienoje“ anuomet rašė Dainoras Lukas, į istorinį statinį, kurio dar nesaugojo paveldo sargai, „kėsinosi“ su miesto tarybos nariu Juozu Kamenecku siejami verslininkai.
Įstaigos direktoriai prieš privatizavimą mainėsi kaip pirštinės, o darbuotojai nerimavo būsią atleisti. Ir tikrai, juodai apsitaisiusių žmonių gedulo dienos čia buvo suskaičiuotos – greitai rūmai tapo dar vienu Kauno „vaiduokliu“, kuriame glaudėsi įvairios įmonės, bet dažniau pastogę rasdavo asocialūs asmenys.
Situacija netrukus pasikeis – 2018-ųjų liepos 18 d. pritarta „RA studijos“ parengtiems projektiniams pasiūlymams, pagal kuriuos Jonavos gatvėje dunksančius rūmus planuojama rekonstruoti, rytinėje sklypo dalyje stovinčias dirbtuves griauti, o garažų pastatą kapitališkai remontuoti. Projektą užsakė ir vysto UAB „Liūdesys“, nuomojanti 1,2 tūkst. kv. m žemės po objektu ir prie jo, kita dalis, kaip nurodoma projektiniuose pasiūlymuose, nuosavybės teise priklauso UAB „KJ220“.
Dokumentuose pažymima, kad Alfredo Paulausko suprojektuotas ir 1978 m. pastatytas laidojimo rūmų kompleksas pagal paskirtį nenaudojamas jau daugiau kaip 10 metų. Komplekso teritorijoje šiandien įsikūrusi statybinė organizacija, teritoriją naudojanti savo reikmėms. Konstrukcinė pastato būklė esą gera, saugotinų interjero elementų – patenkinama, jie užkonservuoti.
Restauravimas, griovimo darbai ir statybos
Kadangi „Liūdesio“ rūmai 2009 m. įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kaip tinkami naujieji pastato šeimininkai suktis negalės. Pagal „RA Studijos“ paruoštus projektinius pasiūlymus, esamo statinio tūrinė-erdvinė kompozicija bus išsaugoma, o fasadai – restauruojami ir konservuojami.
Taip pat bus išlaikytos nuožulnios perdangos, kuriose planuojama įrengti švieslangius, ir buvusių salių tūriai. Keičiama stogo danga, nors dabar rūmų stogu taip pat atrodo neblogai pasirūpinta, kad viduje nesikauptų drėgmė. Verta paminėti, jog restauruota bus ir priešais rūmus kylanti rimtimi dvelkianti A. Paulausko skulptūra „Liūdesys“.
Viduje ketinama restauruoti saugotiną dolomito plokščių apdailą ir raštuoto betono grindis. Tiesa, laukia permainos išplanavime: paveldosaugos tvarkybos darbais planuojama išgriauti „nevertingas (…) buvusių buitinių patalpų vidaus pertvaras, perplanuojant buvusias administracines, buitines, pagalbines patalpas, jas funkciškai apjungiant su planuojamu priestatu“.
Tarp dabartinio pastato ir šlaito numatoma statyti naują laidojimo rūmų priestatą, kuriame būtų išplečiamos ritualinių paslaugų salės ir įrengiamos pagalbinės patalpos. Pagal projektinius pasiūlymus, priestatas turėtų būti priblokuotas prie esamo rūmų pastato – nauja „Liūdesio“ dalis iškils nugriovus dabartines dirbtuves.
Tuo metu komplekso garažai bus suremontuoti, čia planuojama laikyti ritualinių paslaugų automobilius. Teritorijoje taip pat tvarkomos dangos ir kiti kiemo inžineriniai statiniai, įrengiami takai, 174 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelė, poilsio zonos. Sklype esančių saugotinų želdynų statybininkai liesti neturėtų.
Projektiniuose pasiūlymuose nurodomais skaičiavimais, po rekonstrukcijos sklypo užstatymo intensyvumas didės nuo 18 iki 20 proc., o bendrasis pastato plotas, prie trijų laidojimo salių pridūrus dar vieną augs nuo 1300 kv. m iki 1594 kv. m.
Savininkai paėmę žemą startą
Laidojimo rūmus prieš maždaug pusantrų metų įsigijusios ir rekonstrukcijai besiruošiančios įmonės „Liūdesys“ vadovas Vytis Sidabras „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, kad šiuo metu vykdomi švarinimosi darbai, tvarkoma teritorija, kol bus išduoti statybų dokumentai. Sklypas išties aptvertas, šalia statinio riogso krūva lentų, priešais plytėjusi betonuota pakyla pašalinta.
„Gavus visus leidimus, valytis jau ne laikas, reikia iškart pradėti statybas. Susirinkti leidimus – gal dviejų savaičių, gal mėnesio reikalas. Projektas įkeltas į „Infostatybą“ – ten gauname įvairius pataisymus: tai suderinti tinką su paveldosauga, tai pastabų iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“, – aiškino pašnekovas.
Jis pažymėjo, kad tik įvykdžius visus reikalavimus bus išduoti leidimai. Jo vertinimu, darbų gerai būtų imtis per mėnesį, kad rudenį „Liūdesys“ jau galėtų pradėti teikti paslaugas. Šis planas, anot V. Sidabro, realus, tiesiog kuo greičiau institucijos uždegs žalią šviesą, tuo greičiau bus pradėta rekonstrukcija. Vėliausiai prikeltų rūmų duris atverti tikimasi atverti iki žiemos.
„Liūdesio“ vadovas tikino, kad atsižvelgta ir į Kauno regioninės architektų tarybos pastabas, kuriose kritikuotas projekto architektūrinės idėjos nevientisumas bei skirtingo laikmečio rūmų dalių estetikos dermės trūkumas. „Projektas vis dar yra koreguojamas. Net nepasakyčiau, kad su Kultūros paveldo departamentu derinti jį sudėtingiausia: vienos institucijos nurodo pataisyti vieną dalį, kitos – kitą“, – išskirtinėmis biurokratinėmis kliūtimis kurioje nors valstybės įstaigų nesiskundė V. Sidabras.
Pašnekovo teigimu, esmingai nuo praėjusią vasarą svarstytų projektinių pasiūlymų, visgi, nenukrypstama. Iš šlaito pusės bus pristatytos naujos erdvesnės salės, į gatvę atsuktas pastato fasadas absoliučiai niekuo nepasikeis, kaip ir buvo numatyta projekte. „Pats planas visiems tiko, ir Lietuvos architektų rūmams – dabar derinamos detalės“, – pridėjo „Liūdesio“ vadovas.
Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad savivaldybės administracija nėra išdavusi statybą Jonavos g. 220 leidžiančio dokumento. Projektas buvo teiktas derinimui du kartus, bet ištaisytos ne visos pastabos.
„Kol kas neaišku, kiek atsieis rekonstrukcija, kaina gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo dabar atliekamų projekto korekcijų. Už vieno tinko kvadratinį metrą gali sumokėti 25 eurus, kito – kad ir 50 eurų. Kai toks paviršiaus plotas, sumos gali keistis kardinaliai“, – dėstė V. Sidabras, nors bendrovės akcininkai neabejotinai turėtų būti paskaičiavę, kiek į projektą ketinama investuoti.
Kaip pernai vasarą rašė „Verslo žinios“, „Creditinfo“ pateikiamais Registrų centro duomenimis, vienintele „Liūdesio“ akcininke 2018-ųjų birželį tapo UAB „Tiruvis“, kuri priklauso Rasai Petrikienei. Moteris taip pat yra laidojimo namus „Tylos namai“ valdančios UAB „Respekta“ savininkė.
Vienas iš nedaugelio Lietuvoje
Į Kultūros vertybių registrą 2009 m. balandžio 24 d. įtraukti laidojimo rūmai „Liūdesys“, kaip skelbiama registre, vertingi savo tūrine-erdvine kompozicija, ekspresyvių skulptūriškų formų fasadais, kurie dekoruoti šviesiu terazitiniu tinku. Komplekso teritorijoje saugotina priešais rūmus stovinti A. Paulausko skulptūra „Liūdesys“, interjere – dolomito plokščių apdaila ir raštuoto mozaikinio betono grindų danga.
Skulptūriška statinio tūrinė kompozicija, kaip toliau rašoma KPD portale, yra vienas išraiškingiausių vėlyvojo sovietmečio modernizmo stilistinės raiškos pavyzdžių Kauno mieste ir visoje Lietuvoje – analogiškos architektūrinės vertės ir „kalbos“ funkciniai pastatai šalyje skaičiuojami ant vienos rankos pirštų. Kultūros vertybių registro duomenimis, po vieną tokio tipo objektą pastatyta Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
„Mes tikrai stengiamės atgaivinti šią vietą. Ne be reikalo tą pastatą vadina Jonavos gatvės vaiduokliu. Norime, kad tai vėl būtų vienas iš gražesnių Kauno pastatų“, – entuziazmo nestokojo „Kas vyksta Kaune“ kalbintas V. Sidabras.
„Liūdesio“ laidojimo rūmus suprojektavęs kaunietis A. Paulauskas (1928 m. rugpjūčio 20 d. – 2013 sausio 5 d.) – ne iš kelmo spirtas vyrukas, palikęs ryškių architektūrinių žymių ant Kauno urbanistinio veido. Su Vanda Paleckiene architektas parengė 1977–1982 m. vykusios Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą, 1978 m. pastatytas „Liūdesio“ kompleksas (Jonavos g. 220), parengtas 1977-1988 m. vystytas „Britanikos“ projektas (Kęstučio g. 26), 1985 m. pastatyta universalinė parduotuvė „Kupa“ (K. Donelaičio g. 44).
