Kauno plėtra neįsivaizduojama be čia gyvenančių užsieniečių, kurių mūsų mieste tik daugės. Ar mūsų mieste patogu gyventi atvykusiems iš kitų šalių ir, ką turime padaryti, kad taptume jiems draugišku miestu, bandyta atsakyti praktinėje diskusijoje, kuri vyko Kaune reziduojančioje technologijų entuziastų bendruomenėje „Blaster“.
[galerija kiek=”8″]
Svarbu „gyvas bendravimas“
Apie globalėjančio Kauno ateities tendencijas renginyje kalbėjęs „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius pabrėžė, kad vienas iš galimų mūsų miesto potencialų – Kaune veikiančiose aukštosiose mokyklose besimokantys užsienio studentai. Kauno aukštosiose mokyklose studijuoja 47 proc. visų Lietuvą savo studijoms pasirinkusių užsieniečių ir tai yra 2516 jaunuolių.
„Nors informacijos apie įsidarbinimą, rinkos poreikius ir užsieniečių sėkmės istorijas viešojoje erdvėje netrūksta, žmonėms svarbu yra „gyvas“ bendravimas. Galimybė susipažinti su kitais užsieniečiais, pasidalinti patirtimi ieškant darbo ir išgirsti miesto atstovų padrąsinimą likti gyventi mieste, kuriame studijuoji, yra tai, ką akcentuoja dalyviai po šių susitikimų“, – sakė jau antrosios Kaune surengtos projekto „Būkim pažįstami“ diskusijos moderatorė Jurgita Jacovskienė.
Seminaras – praktinė diskusija „Ar Kaunas draugiškas užsieniečiams“ vyko tame pačiame pastate, kuriame įsikūręs „Blaster“ biuras, veikiančiame visiems kauniečiams atviro dienos pietų restorano „the garden“ renginių erdvėje. Plačiau apie „the garden“ skaitykite čia
Renginio dalyviai taip pat apžiūrėjo „Blaster“ biurą, susipažino su darbuotojų darbo sąlygomis bei liko nustebinti, kiek daug investuojama ne tik į darbo, bet ir į darbuotojų poilsio minutes – čia įrengta erdvi virtuvė, poilsio zonos, stalo futbolas ir atskira salė, kurioje galima stebėti sporto ir kitas transliacijas, o visa aplinka nuteikia kūrybiškumui ir įsitraukimui į mėgiamą veiklą.
Pasidalino asmenine patirtimi
„Blaster“ įsikūrusios IT įmonės „Adeoweb“ marketingo vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad nors jų ofise Kaune šiuo metu ir nedirba užsieniečių, jų įsidarbinimas jiems nesukeltų nuostabos. „Nuotoliniu būdu nuolat bendraujame su įmonės komandomis užsienyje, dauguma įmonės užsakovų taip pat yra ne Lietuvoje, todėl jei iškiltų poreikis įdarbinti darbuotoją užsienietį, nemanau, kad tai sukeltų nepatogumų“, – įsitikinęs A. Vaitkus.
Darbo patirties Lietuvoje istorijomis diskusijoje pasidalino iš Belgijos į Kauną dėl mylimosios persikraustęs Yannik Vanderstraeten, jis šiuo metu dirba „Blaster“ įsikūrusioje bendrovėje „TeleSoftas“. Belgas pripažino, kad ne iš karto jį lydėjo sėkmė ir pradžioje dirbdamas kitose darbovietėse Kaune jis jautė gana didelę atskirtį, tačiau darbas „TeleSofte“ pakeitė situaciją iš esmės. „Čia tikrai jaučiuosi puikiai, turiu su kuo bendrauti ne tik darbo, bet ir laisvalaikio temomis“, – sakė Y. Vanderstraeten. Jo teigimu, jei nori pritapti prie bendruomenės – pats turi būti atviras, bet jei su tavimi vis tiek nebendraus – gal geriau pasieškoti kitos vietos.
Belgas atvirai papasakojo ir apie tam tikrus jį nustebinusius kultūrinius skirtumus bei lietuvių kalbos subtilumus, kurių mokantis teko kelis kartus pakliūti ir į kurioziškas situacijas. Pavyzdžiui, lietuviškai pasakęs savo draugės mamai, kad vedasi ją į kiną, buvo suprastas, kad jie išvyksta į kelionę į Kiniją. Y. Vanderstraeten sakė, kad jam nauja patirtis buvo, kad Lietuvoje švenčiamos ne tik Kalėdos, bet ir Kūčios bei visi su jomis susiję papročiai. O iki šiol jį labiausiai stebina daugybė trispalvių per nacionalines šventes ir Užgavėnių papročiai.
Diskusijoje dalyvavęs kaunietis Andrius Vosylius papasakojo apie kitokią patirtį – neseniai jis grįžo gyventi į Kauną po 15 metų emigracijos Jungtinyje Karalystėje, todėl Lietuvoje jam su visa šeima tenka kurtis visiškai iš naujo, o su tuo susiję nemažai iššūkių.
Užsieniečiams trūksta informacijos