Kauno mariose per pastaruosius penkerius metus, kai jose nebeleidžiama verslinė žvejyba, bendra žuvų biomasė išaugo beveik 4 kartus. Jų išteklių, Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, padaugėjo nuo 440 tonų 2014-aisiais iki 1640 tonų 2018-aisiais.
Kaip rašoma LR Aplinkos ministerijos pranešime, per tą penkmetį daugiausia pagausėjo kuojų – net 10 kartų (nuo 121 tonos iki 1200 tonų) ir ešerių – beveik 8 kartus (nuo 38 t iki 301 t), sterkų – daugiau nei dvigubai.
Mokslinių tyrimų laimikiuose padaugėjo stambių žuvų. Antai dešimtmečių ir vyresnių kuojų, sveriančių nuo 400 g iki daugiau nei 1 kg, nuo 2013 m. pagausėjo apie 20 kartų. Daugiau ir stambių ešerių, sterkų, gausu šių žuvų jauniklių, todėl tikėtina, kad žuvų išteklių būklė Kauno mariose toliau gerės.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, įvertinus verslinę žvejybą Kauno mariose aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais, ministerijos strateginiame veiklos plane buvo numatyta mažinti verslinės žvejybos intensyvumą ir nuo 2013 m. tokią žvejybą mariose uždrausti. Čia žvejojusioms įmonėms už pasitraukimą iš verslo sumokėta 1,25 mln. litų kompensacija.
Užtikrinti tausų žuvų išteklių naudojimą – vienas iš ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. tikslų. Šalys turi stengtis, kad žvejyba nebedarytų neigiamo poveikio šiems ištekliams, rūšims, buveinėms bei ekosistemoms ir skatinti žuvininkystės sektoriaus dalyvius vykdyti kitokią nei verslinė žvejyba veiklą.
