Pirmadienį būrelis Kauno rotušėje susirinkusių žmonių, apsiginklavusių kameromis ir diktofonais, tapo vienais pirmųjų atnaujinto Baltosios gulbės bokšto lankytojų. Metus trukę darbai baigti, o jau nuo ketvirtadienio apžiūrėti rotušės palėpės erdves ir pamatyti senąją miesto dalį iš aukščiausiai joje kylančio bokšto galės visi norintys.
Laiptai veikiau priminė kopėčias
Kaip rotušės bokšto pristatyme pripažino Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis, žmonės jo dažnai klausia, kas yra vertingiausias muziejaus eksponatas. Daugeliui jis teigė atsakantis, kad tai yra pastatai, kurių muziejus turi ne vieną, bet jeigu reikėtų išrinkti patį svarbiausią, turintį didžiausią istorinę vertę tiek Kauno, tiek Lietuvos mastu, tai, tikriausiai, būtų rotušė.
„Iki šiol rotušės muziejaus palėpės ir bokšto patalpos naudotos tik techninėms reikmėms, kaip sandėliavimo plotas, per jas vaikščiodavo laikrodininkas ar kitas techninis personalas. Turėdami omeny, kad tai – architektūrine prasme nuostabios erdvės ir iš bokšto galima pamatyti puikią Kauno panoramą, nusprendėme, kad šios patalpos būtinai turi būti atvertos. Labai džiaugiamės, kad jau šį ketvirtadienį lankytojai galės jas pasiekti ir grožėtis“, – kalbėjo G. Sužiedėlis.
Anot jo, bokštas anksčiau neatvertas dėl to, kad čia trūko infrastruktūros, patalpos naudotos techniniais sumetimais, buvę laiptai dažniau priminė kopėčias. Jais naudojosi laikrodininkas, keli kiti specialistai, tačiau lankytojų negalėta leisti dėl saugumo. Reikėjo įrengti naujus laiptus, kurie būtų tinkami civilizuotam priėmimui. Kauno miesto muziejaus direktorius patikino, kad visur kabės įspėjamieji ženklai, instrukcijos, saugumo reikalavimai bus užtikrinti.
Siūlo nugalėti aukščio baimę
Komentuodamas tai, ką čia galima išvysti, G. Sužiedėlis pabrėžė stiklinį „langą“ viršutinės aikštelės grindyse, pro kurį galima apžvelgti visą bokšto gylį – turintieji aukščio baimę galės išmėginti savo galimybes. Taip pat galima prieiti prie rotušės bokšto laikrodžio, apžiūrėti mechanizmą, kuris yra tarybinių laikų, tačiau vis tiek turi savitą istorinę vertę.
„Bene svarbiausia – galimybė apžvelgti iki šiol nematytas palėpės ir bokšto erdves, autentiškus kaminus, sijas. Didelį įspūdį, be abejo, palieka senamiesčio vaizdas“, – pasakojo muziejaus vadovas.
Kopėčios, iš laikrodžio mechanizmo aikštelės vedančios į pačią viršūnę prie varpo, jo teigimu, šiuo metu kol kas skirtos tik aptarnaujančiam personalui: „Ta erdvė atvira, be langų, o užlipimas sudėtingas, tačiau neatmetame galimybės, kad lankytojai ateityje galės užkopti iki pat varpo.“
Kadangi užlipti į bokštą šiek tiek komplikuota – laiptai ne itin platūs, kai kurios dalys gana stačios – dėl saugumo reikalavimų ribojamas lankytojų skaičius. Vizitas į viršutinę pastato dalį, nurodė G. Sužiedėlis, bus suskirstytas 20 minučių intervalais, grupelėmis po 5 žmonės. Norint tikrai išvengti eilių, registruotis bokšto lankymui galima ir internetu, o jau būnant muziejuje – kasoje.
Ankstesni restauratoriai paliko ne vieną „dovanėlę“
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas aiškino, kad apie metus trukusių restauravimo darbų koncepcija buvo atskleisti kuo daugiau autentikos, lankytojui parodyti nepadailintą, nepagražintą tiesą, atviras konstrukcijas.
„Dėl to, sakyčiau, atliktas minimalus restauravimas – šiek tiek aptinkuotos langų nišos, paslėpti inžineriniai tinklai. Pati estetika specialiai parinkta industrinė, gana grubi. Pavyzdžiui, laiptams panaudotas metalas ir stiklas. Šie elementai, mano manymu, puikiai įsilieja palėpės ir bokšto erdvėse“, – sakė S. Rimas.
Čia dirbę restauratoriai turėjo įveikti ir nemažai iššūkių. Iš pirmo žvilgsnio, anot Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, sunku pastebėti gausybę detalių, kurioms reikėjo rasti sprendimus, bet faktiškai kiekvienas laiptų maršas yra unikalus, tik jam būdingais tvirtinimo elementais.
„Praėjusių kartų restauratoriai taip pat paliko šiokių tokių „dovanėlių“, keistų mįslių. Pavyzdžiui, mūsiškai rasdavo gelžbetonines perdangas, įkomponuotas tarp medinių. Reikėjo nuolat koreguoti planus, susirinkę spręsdavome kiekvieno mazgo išpildymą“, – prisiminė S. Rimas.
Atkreipė dėmesį į unikalią detalę
„Nenorėčiau atskleisti visų kozirių, kad žmonės norėtų patys atvykti ir iš gidų išgirsti, pamatyti, paliesti šio bokšto istoriją. Tačiau noriu pridurti, kad rotušės lankytojai nepamirštų žvilgtelėti ir į seniausius bei, tikriausiai, vienintelius Lietuvoje ant pastato esančius Gediminaičių stulpus, kurių fragmentą pavyko restauruoti. Šis kartais sunkiai pastebimas elementas unikalus visoje šalyje ir jį verta pamatyti, – intrigavo S. Rimas.
– Gediminaičių stulpai atrasti dar sovietmečiu. Kaip bebūtų keista, restauratoriai paliko juos atvirus – nežinau, kaip tai neužkliuvo tuometinei valdžiai, bet Lietuvos valstybingumo simbolis prabuvo ten visą tarybinį laikotarpį.“
Prieš 13 metų, Kultūros paveldo skyriaus vedėjo žiniomis, stulpai ne visai aiškiomis aplinkybėmis uždengti, o šiemet restauravimą atlikę specialistai padirbėjo iš peties šalindami buvusių darbų dažą ir atkurdami detales. Procesą gerokai palengvino išlikusios sovietmečiu darytos nuotraukos.
Peržengtas Kauno gyventojų skaičius ir šansas vestuvininkams
Vienoje atnaujinto bokšto aikštelių prieš žurnalistus stojęs Kauno vicemeras Simonas Kairys stebėjosi, kad toks statinys kaip miesto rotušė neturėjo priėjimo, nebuvo suteikta galimybė tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams palipti į patį aukščiausią bokštą Kauno senamiestyje.
„Kitas dalykas – pagal visas prognozes matome, kad turistų skaičius Kaune šiemet viršys 300 tūkstančių. Tai labai įdomi riba, nes pirmą kartą turistų apsilankys daugiau nei mieste yra gyventojų. Džiugu, kad į tokį objektą kaip Kauno rotušės bokštas galės įkopti trys šimtai tūkstantasis atvykėlis“, – dėstė S. Kairys, paraginęs šventiniu laikotarpiu lankant miesto eglę ir kalėdinį miestelį užlipti ir į Kauno rotušės bokštą.
Tiesa, širdininkams itin aktualios informacijos – kiek laiptelių reikia įveikti norint atsidurti prie laikrodžio ciferblato, savivaldybės atstovai įvardyti negalėjo. Visgi S. Rimas juokais žadėjo, kad suskaičiavusiems ir ekskursijos pabaigoje pasakiusiems, kiek pakopų veda viršun, G. Sužiedėlis įteiks prizą. O Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius besišypsodamas pridėjo, kad esant dideliam norui galima svarstyti ir apie tuoktuves bokšte.
Lankytojams pritaikytas rotušės bokštas šauna į 53 m aukštį, restauravimo darbai truko apie metus ir atsiėjo 84 tūkst. eurų. Per metus, G. Sužiedėlio pateiktais duomenimis, Kauno miesto muziejų aplanko beveik 70 tūkst. žmonių, rotušės skyrių – 20-25 tūkst. žmonių.
Pilnas bilietas, suteikiantis teisę apžiūrėti Kauno rotušę, kainuoja 2,5 euro, o bokšto lankymas įeina į bendrąjį bilietą. Kauno miesto muziejaus rotušės skyrius dirba antradieniais–šeštadieniais 10–18 val. ir sekmadieniais 10–16 val.
