Rusijos piliečio, kuris 2013 metais mirė sulaikomas Jonavos rajone, artimiesiems Kauno apylinkės teismas šią savaitę priteisė 80 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad sulaikant žmogų pareigūnai panaudojo perteklinius veiksmus, nors nenustatyta, kurio policininko judesys buvo lemiamas.
Bylos duomenimis, 2013 metų lapkritį Jonavos rajono policijos komisariate gauta informacijos, jog kelyje įvyko muštynės taip Rusijos piliečių, po kurių staiga mirė S. M., ant kurio kūno rasta smurto žymių. S. M. mirties priežastis – uždusimas, suspaudus kaklą pašaline jėga.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo, kuriame įtarimai pareikšti piliečiui A. F. ir dviems policijos pareigūnams, tačiau tyrimas 2015 metais nutrauktas, nustačius, kad asmenys nepadarė inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
Tačiau po kelių mėnesių Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu tyrimas buvo atnaujintas dalyje dėl policijos pareigūnų V. S. ir V. A. galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir neatsargaus S. M. gyvybės atėmimo. Šis ikiteisminis tyrimas 2015 metų gruodį taip pat nutrauktas.
Vis dėlto nustatyta, kad S. M. mirė dėl kaklo suspaudimo panaudojant kovinį imtynių veiksmą: laikant kaklą dilbiu ir žastu bei atliekant smaugimo veiksmą, tai padaryta jį sulaikant policijos pareigūnams V. S. ir V. A., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kuris iš dviejų įtariamųjų padarė nusikalstamas veikas.
Į Kauno apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu kreipėsi žuvusiojo S. M. motina ir sūnus. Jie prašė priteisti jiems 80 tūkst. eurų neturtinės žalos.
„Reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš pareigūnų V. A., V. S. atlikto neteisėto veiksmo – netinkamo kovinio veiksmo panaudojimo, dėl kurio S. M. mirė. (…) Dėl minėto įvykio ieškovai patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, prarado pasitikėjimą teisėsauga“, – teismo nutartyje cituojami artimųjų argumentai.
Kauno apskrities policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko ir teigė, jog nesurinkus duomenų, jog būtent kažkurio pareigūno veiksmai nulėmė vyro mirtį, neatsiranda ir prievolė atlyginti žalą.
„Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teiginys, jog nukentėjusiajam sulaikymo metu buvo atlikti neteisėti ir nepagrįsti veiksmai, pasirinktas nebūtinas, netinkamas bei neprofesionaliai atliktas kovinių imtynių veiksmas, susijęs su kaklo suspaudimu, yra tik prielaida, grindžiama spėjimu, kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad kažkuris iš baudžiamojon atsakomybėn patrauktų pareigūnų tokį veiksmą išvis atliko“, – teigė komisariatas.
Byloje kaip tretieji asmenys dalyvavo policijos pareigūnai V. A. ir V. S., tebedirbantys Kauno apskrities policijoje. Jie abu teigia neatlikę veiksmų, kurie būtų nulėmę S. M. mirtį.
Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad žuvęs vyras negalėjo taip susižaloti pats, o jo sulaikymą vykdė du pareigūnai, todėl daro išvadą, jog „minėtą kovinį veiksmą atliko S. M. sulaikę pareigūnai“.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog S. M. sulaikymo metu, kaip manoma, dėl psichikos sutrikimo ar didelio emocinio susijaudinimo elgėsi neadekvačiai ir kėlė pavojų sau, jo psichinė būsena sukėlė įtarimų ir pareigūnams. Tačiau, kaip nurodo teismas, pareigūnai nesielgė su sulaikytuoju kaip su ligoniu, kuriam reikalinga skubi pagalba, o panaudojo prieš jį perteklinį kovinį veiksmą.
„Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. M. nepakluso policijos pareigūnų nurodymams, priešinosi policijos pareigūnams arba juo labiau juos puolė sulaikymo metu. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog kovinio veiksmo – kaklo suspaudimo, kuris galėtų būti pateisinamas tik esant aktyviems pasipriešinimo veiksmams ir tik išnaudojus kitas priemones, panaudojimas buvo perteklinis.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad policijos pareigūnai sulaikymo metu suprato, jog asmens elgesys galimai įtakotas psichinės sveikatos sutrikimo, tačiau tinkamai neįvertino situacijos, akivaizdžiai neatsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį bei S. M. individualias savybes, jo elgesį ir panaudojo prieš nukentėjusįjį perteklinę bei nebūtiną fizinę prievartą, kuri sukėlė mirtinus kūno sužalojimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas pabrėžia, jog tai, kad V. S. ir V. A. atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nepaneigia valstybės atsakomybės už minėtų pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus.
„Civilinei atsakomybei kilti užtenka nustatyti kaltus pareigūnų veiksmus, o ne individualizuoti pareigūną atlikusį neteisėtą veiksmą“, – teigiama teismo nutartyje.
Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Kauno apskrities policija BNS informavo, kad teismo sprendimą ruošiasi skųsti.
