Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė kauniečių informacija apie situaciją Adomo Mickevičiaus slėnyje tekančiame Girstupio upelyje. Pasak gyventojų, minėto vandens telkinio vanduo itin užterštas ir dėl to, jų turimomis žiniomis, galimai kalti teritorijoje esančių privačių namų bei kitų statinių savininkai. Esą jie į upelį leidžia nevalytas nuotekas, apie kurias žino ir bendrovės „Kauno vandenys“ atstovai.
[galerija kiek=”4″]
Gyventojų spėjimus neigia
„Gali būti, kad į Girstupio upelį suteka nuotekos iš privačių namų ir kitų pastatų, esančių netoli Girstučio. Galimai, bendrovė „Kauno vandenys“ iš pastarųjų statinių savininkų renka mokesčius už nuotekas, kurios nevalytos patenka į upelį“, – spėlioja gyventojai.
Apie situaciją „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai pranešė ir įmonės „Kauno vandenys“ atstovams. Tačiau jų versija gerokai skiriasi nuo to, ką pastebi kauniečiai.
Pasak Administracijos ir bendrųjų reikalų direktoriaus Ramūno Šulskaus, bendrovei „Kauno vandenys“ už buitines nuotekas susimoka tik tie gyventojai, kurie yra sudarę sutartis, ir savo tinklus yra prijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos“, – sakė jis.
R. Šulskaus teigimu, tai reiškia, kad iš minėtos bendrovės eksploatuojamų tinklų nuotekos patenka į nuotekų valyklą, bet ne į Girstupio upelį. „Kas teršia upelį turėtų aiškintis aplinkos apsaugos specialistai“, – tikino jis.
Jei geranoriškas pokalbis nepasiteisins, bus imamasi bausmių
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio teigimu, Girstupio upelio problema miesto valdžiai žinoma ir yra susijusi ne tik su Girstupio, bet ir Gričiupio upeliais.
„Dėl galimos upelio taršos subursime prie vieno stalo bendrovę „Kauno vandenys“,Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD), kitas kontroliuojančias institucijas ir skatinsime tiek juridinius, tiek fizinius asmenis, netinkamai tvarkančius nuotekas, prisijungti prie miesto tinklų, kitu atveju, juos galės bausti Kauno RAAD specialistai“, – patikino jis.
Situacija stebima iš anksčiau: laukia tyrimų rezultatų
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai apie situaciją Girstupio upelyje informavo ir Aplinkos apsaugos departamento atstovus. Pasak Viešųjų ryšių atstovės Ievos Krikštopaitytės, šių metų lapkričio 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros
Aplinkos tyrimų departamento Alytaus kontrolės skyriaus pareigūnai, dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams, paėmė paviršinio vandens mėginius skirtingose Girstupio upelio vietose, siekdami nustatyti paviršinio vandens kokybės parametrus. Šiuo metu yra laukiama tyrimų rezultatų.
„Situacija yra stebima nebe pirmus metus. 2017 metais, paėmus paviršinio Girstupio upelio vandens mėginius, taip pat buvo atlikti laboratoriniai tyrimai. Tada nustatyta, kad paviršinio vandens parametrai viršijo paviršinėms nuotekoms nustatytus reikalavimus. Dėl ekologinės Girstupio ir Gričiupio upelių būklės pagerinimo buvo surengti trys susirinkimai, kuriuose dalyvavo seniūnijų, Kauno savivaldybės, bendrovės „Kauno vandenys“ ir Aplinkos ministerijos Kauno agentūros atstovai“, – pasakojo ji.
Nustatyta pažeidimų
Pasak I. Krikštopaitytės, po susitikimų numatyta tam tikrais etapais vis tikrinti įvairias upelių atkarpas ir šalia esančius sklypus, siekiant įsitikinti, ar asmenys tinkamai tvarko susidarančias buityje nuotekas ir atliekas. Pernai atliktų patikrų metu buvo nustatyti keli pažeidimai, bet tiesioginio nuotekų išleidimo į aplinką neužfiksuota. Planuojama tokius patikrinimus tęsti tiek šiais, tiek kitais metais.
„Problemos sprendimą apsunkina upelio geografinė padėtis – vandens telkinys yra urbanizuotoje teritorijoje, tad dauguma jo atkarpų driekiasi po žeme. Dėl to tampa sudėtinga nustatyti galimus teršėjus, kurie daro įtaką Girstupio upelio ekologinei būklei“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot Aplinkos apsaugos departamento Viešųjų ryšių atstovės, į šį upelį patenka paviršinės nuotekos, kurios surenkamos nuo netoliese esančių urbanizuotų Kauno miesto teritorijų. Todėl esą galimas momentinis teršalų, kurie susidaro vykdant statybos, rekonstrukcijos ar kitus darbus, patekimas iš šių teritorijų į upelį. Tai taip pat gali daryti neigiamą įtaką upelio vandens kokybės rodikliams.
