Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijai panaikinus Lietuvos zoologijos sodo narystę šioje organizacijoje, vienintelės šalyje tokios įstaigos tvarkymu susirūpino ir valdininkai.
Aplinkos ministerija pareikalavo skubiai įvertinti sodo būklę ir numatyti prioritetinius darbus. Ši užduotis teko neseniai įstaigai vadovauti pradėjusiam Aurimui Didžiokui, nors visi pripažįsta, kad apgailėtina sodo būklė – tai buvusių jo vadovų palikimas.
Daugelis kauniečių turbūt ironiškai nusijuoktų klausdami – kaip numatyti būtiniausius darbus, jei visam sodui jau seniai reikia kapitalinio remonto? Apverktiną voljerų, aptvarų ir kitų gyvūnų buveinių būklę lankytojai linksniuoja kaskart čia užsukę. Įvairių projektų dalyviai, vis prisimindavo vaikystėje itin mėgtą zoologijos sodą ir ieškodavo būdų kaip pagerinti gyvūnų sąlygas. Ne kartą buvo renkamos lėšos naujiems voljerams, perkamas maistas, rengiamos įvairios sodo gražinimo akijos.
Naujais namais, kurie įrengti pastaraisiais metais džiaugiasi tik tigrai ir paukščiai, kiek anksčiau atnaujintos liūtų valdos, deja, jos kaip paaiškėjo per mažos.
Kada bus atnaujinti kiti statiniai, lieka retorinis klausimas. Nors Aplinkos ministerija ir skubiai sureagavo į tokį Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos verdiktą, deja, nei konkrečių sumų, nei datų kada jos bus skirtos nepateikė.
Zoologijos sodas jau seniai svajoja apie Europinę paramą, tačiau tik pernai pradėta rengti galimybių studija, kurioje atsispindės ateities planai. Pasak specialistų, ji turėtų būti parengta po kelių mėnesių. Taip pat iki Naujųjų metų tikimasi patvirtinti ir detalųjį planą. Tik tuomet būtų galima sėsti prie Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijos techninio projekto rengimo.
Kol kas sunku pasakyti kiek gali prireikti lėšų, kad Lietuvos zoologijos sodas taptų patrauklus ne tik čia būriais traukiantiems lietuvaičiams, o ypač kauniečiams, bet ir užsienio svečiams. Kalbama apie įspūdingą sumą, sieksiančią dešimtis milijonų, o gal ir dar daugiau.
