Ketvirtadienį ryte Lietuvos žurnalistai kreipėsi į valdžios atstovus ragindami atšaukti įvestus apribojimus gauti Registrų centro duomenis. Po šio kreipimosi Vyriausybėje surengtas pasitarimas, kurio metu, pasak premjero Sauliaus Skvernelio, priimti principiniai sprendimai, kaip užtikrinti, kad žiniasklaidos atstovams Registrų centro turimi duomenys būtų teikiami nemokamai, nors išvakarėse analogiški siūlymai Vyriausybės posėdyje buvo atmesti.
Anot ketvirtadienio rytą naujienų agentūros BNS išplatinto kreipimosi autorių, rugsėjo 14 dieną be išankstinio perspėjimo ir be konsultacijų su žurnalistų bendruomene Registrų centras nutraukė daugelį metų galiojusią praktiką žiniasklaidai teikti neatlygintinus registrų duomenis.
Apmokestinimas „numarins“ žurnalistų tyrimus
„Lietuvos žurnalistų bendruomenės vardu prašome Jūsų nedelsiant priimti sprendimus atverti žiniasklaidai Registrų centro duomenis“, – rašoma viešame laiške premjerui S. Skverneliui, susisiekimo, teisingumo ir kultūros ministrams bei Registrų centro vadovui Sauliui Urbanavičiui.
Šį žurnalistų kreipimąsi sąlygojo spalio 3 dieną Vyriausybėje priimtas nutarimas atidėti sprendimus, kurie, kaip buvo viešai deklaruojama, vėl leistų žurnalistams nemokamai gauti informaciją.
„Esame įsitikinę, kad dabartinė situacija šiurkščiai pažeidžia Konstitucijos ir įstatymų garantuojamą laisvę nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Negaudami aktualių ir istorinių duomenų apie juridinius asmenis ir nekilnojamąjį turtą, negalime tinkamai atlikti savo profesinės pareigos. Tuo pačiu pažeidžiama visuomenės teisė būti informuotai viešojo intereso klausimais“, – rašoma viešame laiške.
Jame teigiama, kad siūlymai žurnalistams duomenis teikti atlygintinai bendra tvarka kaip kitiems komerciniams subjektams nepagrįstai suvaržytų žiniasklaidos laisvę ir pažeistų skaidraus valstybės valdymo principus.
„Neprieštaraujame siūlymui naują tvarką numatyti Visuomenės informavimo įstatyme, bet primygtinai raginame priimti sprendimus, kad žiniasklaidai duomenys būtų vėl pradėti teikti nedelsiant iki įstatymo įsigaliojimo“, – nurodoma laiške.
Viešą laišką pasirašė naujienų agentūros BNS, naujienų portalų delfi.lt, 15min.lt, „Verslo žinių“ vyriausieji redaktoriai Vaidotas Beniušis, Rasa Lukaitytė Vnarauskienė, Raimundas Celencevičius, Rolandas Barysas, LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė ir LRT televizijos naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė, žurnalistas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė, dešimtys redaktorių ir žurnalistų.
Žurnalistų vienybė pakeitė premjero poziciją
Vyriausybė ketvirtadienį dar kartą svarstė susidariusią situaciją ir, panašu, kad per naktį kardinaliai pakeitė nuomonę. „Žurnalistams už duomenis Registrų centrui mokėti nereikės. Duomenų kaina bus kompensuojama valstybės lėšomis“, – BNS atsiųstame komentare teigė premjeras S. Skvernelis.
Konkrečių teisės aktų projektų Vyriausybė kol kas nepaskelbė, tačiau ministras pirmininkas informavo, kad su kiekviena žiniasklaidos priemone bus sudarytos oficialios sutartys, jose bus numatyti saugikliai, kad duomenys būtų naudojami tik profesiniais tikslais, neatitektų tretiesiems asmenims, nebūtų teikiami Lietuvai nedraugiškų šalių propagandos priemonėms.
Pasak premjero, ilgus metus Registrų centras duomenimis su žurnalistais nemokamai dalindavosi neturėdamas tam teisinio pagrindo, o naujasis Registrų centro vadovas S. Urbanavičius atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai negali būti pažeidinėjami.
S. Skvernelio teigimu, derinimai Vyriausybėje bus baigti artimiausiu metu ir kitą trečiadienį sprendimas bus priimtas. Šis sprendimas bus laikinas, kol įsigalios siūlomos įstatymo pataisos, kurios įtvirtins, jog žurnalistams valstybės registruose turimi duomenys bus teikiami nemokamai.
„Neabejoju, kad Seime turėsime palaikymą. Priėmus įstatymą nebeliks neaiškumų ir pilkųjų zonų. Nebebus svarbu, kokia partija valdo vieną ar kitą ministeriją, kas yra Registrų centro vadovas ar premjeras. Bus aiškios taisyklės, remiantis kuriomis visi žurnalistai duomenis gaus nemokamai“, – sakė ministras pirmininkas.
„Suprantu žurnalistų bendruomenės susirūpinimą, bet įstatymas turi vienodai galioti visiems. Taip pat jie turi būti tinkamai paruošti, o tam reikia laiko“, – pridūrė premjeras.
Papiktino žurnalistus, kurie stojo ginti savo teises
Naujasis Registrų centro vadovas S. Urbanavičius rugsėjo viduryje nutraukė daugelį metų galiojusią praktiką neatlygintinai teikti duomenis pagal žurnalistų užklausas. Centro atstovų teigimu, praktika buvo neteisėta, nes nėra numatyta įstatymuose.
Šį trečiadienį Vyriausybė atidėjo sprendimus, kurie, kaip buvo viešai deklaruojama, vėl leistų žurnalistams gauti informaciją. Lietuvos žurnalistai ir opozicijos atstovai teigia, kad įvesti ribojimai gauti informaciją nepagrįstai varžo žiniasklaidos laisvę bei kenkia visuomenės interesams.
Portalo „15min“ tyrimų skyriaus žurnalistas Šarūnas Černiauskas atkreipė visuomenės dėmesį, kad įsigaliojus naujajai tvarkai daugeliu atveju žiniasklaida būtų nepajėgi atlikti tokius tyrimus, kurie padėjo išaiškinti ne vieną korupcinį nusikaltimą. Pasak jo, „15min“ žurnalistinių tyrimų skyrius didelių tyrimų padaro po keletą per metus ir didžiausiems jų, jei reiktų pirkti visas pažymas, kurios nuo šiol yra apmokestintos, gali prireikti iki 10 tūkst. eurų.
„Veikiant tokiomis sąlygomis, „15min“ Tyrimų skyriaus metinį biudžetą reikėtų (mažiausiai) padvigubinti. LRT paleido Tyrimų skyrių. Jiems reikia tokios pat medžiagos. Ir jiems tai kainuos tiek pat. „Laisvės TV“ projektas R.I.T.A. Andriui Tapinui tampa labai rimta prabanga. Delfi.lt turi planuotis naujas išlaidas Tomo Janonio tyrimams. O apie rimtesnius tyrimus regioninėje žiniasklaidoje galite pamiršti. Mažesnių miestų ir rajonų carai bei kunigaikštienės Sauliaus Skvernelio Vyriausybės dėka gali miegoti kaip niekad ramiai. Niekas jais nesidomės. Tiesiog per brangu“, – mintimis apie žalą žurnalistiniams tyrimams dalijosi žinomas žurnalistas.
Nuomone apie susidariusią situaciją savo tinklaraštyje pasidalijo ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. „Bet kuris teisės studentas žino, kad visi pagrindiniai apie žmogaus teises kalbantys tarptautinės teisės dokumentai aiškiai garantuoja žmonėms teisę gauti ir skleisti informaciją. O teisė gauti iš valdžios informaciją yra traktuojama kaip viena fundamentaliausių asmens saviraiškos teisių. UNESCO ir kitos svarbios organizacijos nuolat tai primena“, – rašo D. Radzevičius.
Valdžios sprendimą apmokestinti valstybės (mūsų visų) turimą iš esmės viešą informaciją jis pavadino absurdu. „Panašu, kad tik aiškūs ir dideli protestai gali priversti valdžią dirbti ir tarnauti žmonėms, o ne mus versti tarnauti jiems“, – savo pasisakymą užbaigė D. Radzevičius.
Visuomenės informavimo etikos komisija išreiškė solidarumą
Ketvirtadienį po pietų savo poziciją apie susidariusią situaciją išreiškė ir Visuomenės informavimo etikos komisija, kuri besąlygiškai palaikė žurnalistų bendruomenės raginimą atšaukti ribojimus gauti Registrų centro duomenis.
„Varžymas gauti tikslią informaciją trukdo žurnalistams vykdyti savo misiją ir pažeidžia vieną pagrindinių visuomenės teisių – gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, kurią užtikrina profesionaliai dirbantys žurnalistai“, – rašoma komisijos viešame pareiškime.
Komisija atkreipė dėmesį, kad Visuomenės informavimo etikos kodekse pabrėžiama tikslios informacijos svarba, keliami reikalavimai atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus.
„Apribojus žurnalistų galimybę nemokamai naudotis Registrų centro, kaip reikšmingo tikslios informacijos šaltinio, duomenimis, šie reikalavimai bus sunkiai įvykdomi, žurnalistų pastangos profesionaliai ruošti informaciją sumenkintos, visuomenės informavimo priemonių turinys prastės, o profesionalumo standartai, kuriuos daugiau kaip du dešimtmečius puoselėja savireguliacijos institucijos ir viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, taps tuščiomis deklaracijomis“, – teigiama išplatintame rašte.
Komisijos vertinimu, ribojant žurnalistų teisę gauti teisingą informaciją devalvuojama profesionaliosios žurnalistikos vertybių sistema, kurioje pagarba teisingai informacijai yra svarbiausioji žurnalisto pareiga.
