2009-aisiais globalinės ekonomikos krizės akivare prasmego daugelis populiarių visureigių sporto renginių. Tačiau one dešimtmetį trukęs štilis baigėsi ir pernai LASF kalendoriuje atsirado įrašai netgi apie du skirtingus bekelės mašinų čempionatus.
Tarp jų pravažumo ir „Rally Raid“, kurį su tam tikromis išlygomis (mažesniu kilometražu bei lengvesnėmis trasomis) galima vadinti legendinio Dakaro analogu. Kuo ypatingos pastarosios lenktynės ir jose startuojanti technika, bus galima iš arti pamatyti jau kitą savaitgalį Dzūkijoje vyksiančiame Lietuvos ralio čempionato finale.
Merkys Saukevičius, vienas iš didžiausių nutrūktgalvių visoje 4×4 bendruomenėje, pasakodamas apie bekelės lenktynių specifiką pabrėžia, kad būtent Druskininkuose visureigius vairuojantys sportininkai jaučiasi komfortiškiausiai.
„Finalo organizatoriai visą laiką pagarbiai žiūrėjo į visureigių lenktynes, pirmieji pradėjo įsileisti juos į savas trasas, o šiais metais sutiko, kad drauge įvyktų ir įskaitinis „Rally Raid“ čempionato etapas. Tai yra viskas įgauna kur kas rimtesnį statusą nei smagus savaitgalio nuotykis, nes būtent Druskininkuose – priešpaskutinėse oficialiose šio sezono lenktynėse – gali paaiškėti kai kurie 2018-ųjų čempionai“, – teigia M. Saukevičius.
Svarbi dar viena detalė: Dzūkijoje vingiuojančios klasikinio ralio trasos kur kas artimesnės užkietėjusių visureigininkų sieloms nei kituose regionuose rengiamose varžybose, nes čia veiksmas daugiausia vyksta techniškai sudėtingoje, iš dramatiškai besiskiriančių charakteristikų – nuo asfalto iki vandens brastų – sudėliotoje kelių mozaikoje.
Smėlinguose miškuose jau po pirmojo sportinių automobilių pasirodymo dažnai formuojasi gana gilios provėžos, optimaliausia trajektorija būna inkrustuota iškapstytomis pušų šaknimis. Būtent tokios sąlygos, o ne lėkimas iki dugno numynus akseleratorių, yra visureigių stichija.
„Kita vertus, jei visose kitose „Rally Raid“ varžybose sportininkai važiuoja nežinoma trasa, kelio knygose viso labo turėdami simbolines schemas, kokiais takais privalu brautis link laiko kontrolės punktų. Klasikiniame ralyje tokio orientavimosi sporto elementų iš esmės nėra – visi ekipažai važiuoja tiksliai žinodami kas už kurio posūkio jų laukia. Čia gerokai saugiau, todėl ir bekelės lenktynių asai galės lėkti kur kas greičiau, o galiausiai kurti įspūdingesnį reginį žiūrovams. Be abejonės greta „Mitsubishi EVO“ ar juo labiau R5 bolidų, „Sport“ klasės visureigiai gali pasirodyti truputį begemotai – bent pusantro karto sunkesni ir turintys pusantro karto mažiau galios. Visgi gero meistro rankose net toks gremėzdas skraido per visus tramplinus, slysta šonu ir atlieka visus panašius triukus, dėl kurių žmonės veržiasi žiūrėti ralio. Visureigio konstrukcija atlaiko kur kas didesnius krūvius, todėl sunkesnėmis sąlygomis mūsų vyrai važiuoja agresyviau ir netgi greičiau“, – vardijo vienas „Rally Raid“ lyderių.
Įdomu tai, kad kai kurie bekelės automobiliai gali pasigirti techniniais sprendimais, kuriuose kadaise naudojo Dakaro maratone startuojančios gamyklinės komandos. Pavyzdžiui praėjusių metų čempiono Vaidoto Paškevičiaus aparatas galėtų būti lyginamas su legendinio japono Hiroshi Masuoka vairuotu „Mitsubishi Pajero Evolution“, t.y. automobiliu, kuriam Dakaro ralį laimėti pavyko net 12 kartų.
Šiais metais Lietuvos ralio čempionato finaliniame etape „Rally classic“ visureigiai startuos paskutinieji, pravažiavus visiems sportinio kanalo dalyviams. Trasose neišvysime tik „Extreme“ bei „Tourism“ klasės besivaržančių pilotų, nes jų automobiliuose nėra montuojami saugos lankai, privalomi visiems Lietuvos ralio čempionato dalyviams.
