Kaune gimusi ir užaugusį Audrių Jokubauską daugelis kauniečių pažįsta, kaip sūrininką iš Druskininkų raj. Nuosavame ūkyje pagamintu brandindu sūriu, jogurtu, šviežiais tepamais sūreliais vyras prekiauja kartą per savaitę šeštadienio rytais vykstančiame šeimos ūkininkų turguje prie Kauno pilies. Tačiau ateinantį šeštadienį šiame turguje jo neišvysime – Audrius kviečia savo pirkėjus į rugpjūčio 11 d. Druskininkuose vyksiantį tradicinį „Sūrių Festivalį“, kurio pats yra ir sumanytojas, ir vienas iš organizatorių.
[galerija kiek=”4″]
Jau penktajį kartą Druskininkuose vyksiantis „Sūrių Festivalis“ prasidės rytoj 12 val. kurorto Pramogų aikštėje, kur susirinks smulkieji sūrininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Renginio metu vyks profesionalios degustacijos, bus renkamas ir sūris – publikos numylėtinis, taip pat vyks daugybė smagių veiklų tiek mažiems, tiek dideliems. O A. Jokubauskas portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakoja, nuo ko prasidėjo jo meilė sūriui, kuri tapo ir pagrindine mieste gimusio ir augusio vyro veikla.
Viskas prasidėjo nuo Prancūzijos
Pirmiausia reiktų pabrėžti, kad meilės ir nostalgijos kaimui Audrius tikrai didelės nejautė. „Atostogaudavome vasarą senelių sodyboje Ražaitėlių kaime Raseinių raj., tačiau man iš vaikystės kaimas asociavosi su sunkiu darbu ir gyvenimu“, – sako A. Jokubauskas. Tačiau likimas mėgsta krėsti pokštus, panašiai nutiko ir Audriui. Jau studijų metais jis keliavo po Prancūziją, kur atrado kitokį kaimą – jo grožį, estetiką ir kitokio gyvenimo būdo viziją. „Labai susižavėjau Prancūzijos kaimų dvasia, grįžau įkvėptas idėjos kurti tokias tradicijas čia, Lietuvoje“, – apie gyvenimą iš esmės pakeitusią svajonę pasakoja Audrius.
Prieš gerą dešimtmetį Lietuvos ūkiuose vargiai kas buvo girdėjęs apie brandinto sūrio gamybą. Vyravo iš karvės pieno gaminami varškės sūriai ir dvi jų variacijos – su kmynais arba be jų. Tiesa, dar tokį sūrį galima buvo rūkyti, džiovinti arba – kepti. Su laiku sumanyta jį „sutaisyti“ su įvairiais prieskoniais, o tokie patobulinti varškės sūriai greitai pelnė pirkėjų pripažinimą. Tačiau vis daugiau keliaujantys ir sūrių kulinarijos kultūrą pažįstantys lietuviai, natūralu, jau nebesitenkino tik tradiciniais varškės sūriais, ėmė vis daugiau pirkti brandinų pelėsinių sūrių, kurių asortimentą skubėjo gausinti Lietuvoje sparčiai besikuriantys prekybos centrai. Akivaizdu, kad toks sūris buvo pagamintas didelėse gamyklose ir tik specializuotose gurmaniško maisto krautuvėlėse galima buvo nusipirkti iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos atvežtų mažose pieninėse pagamintų išskirtinio skonio ir kokybės sūrių.
Tad Audriaus ir kelių bendraminčių sumanymas pradėti Lietuvoje vystyti sūrių gamybos kultūrą buvo ne tik inovatyvus, bet ir puikiai atspindėjo klientų poreikius. Taip susikūrė keli ūkiai, kuriuose pradėtos auginti ožkos, avys, karvės, o iš jų pieno pagaminti pirmieji Lietuvoje ūkiuose brandinti sūriai. „Ši veikla prasidėjo apie 2008-2009 metus, mokėmės gaminti sūrius iš prancūzų, vėliau mokėme šio amato kitus ūkininkus. Būrėme sūrininkų bendruomenę, dalinomės žiniomis, patirtimi, organizavome bendrą prekybą – taip atsirado „Sūrininkų namai“ Dargužių kaime, Sūrininkų turgeliai prie Vilniaus kavinių, vėliau jų prekyba išsikėlė į Tymo turgų, o aš pats įkūriau savo sūrinę „Varinis puodas“ netoli Druskininkų ir pradėjau važinėti prekiauti savo pagaminama produkcija į Kauną“,– pasakoja Audrius.
Avių teko atsisakyti
Pradžioje Audriaus gaminami sūriai išsiskyrė dar ir tuo, kad jis bene vienintelis augino pienines avis ir gamino brandintą avių pieno arba maišytą – avių ir karvių pieno sūrį. Šiuo metu Audrius avių nebeturi, jo su partneriu valdomame ūkyje ganosi 11 karvių, iš kurių pieno per metus rankomis pagaminama 3 tonos sūrių ir kitų pieno gaminių. Vidutinė turguose, smulkioms parduotuvėms, restoranams parduodamo sūrio kaina – 15 eurų už kilogramą.
Su Audriumi kalbamės jo prekybos turguje prie Kauno pilies metu, prie prekystalio prieina turistai iš Vokietijos, paragavę kelių rūšių brandinto sūrio, išsirenka gabaliuką „Viržio“. Šio sūrio pavadinimas kilęs nuo ganyklos, kurioje rupšnoja jo auginamos karvės, specifikos, kadangi jos teritorijoje auga daug viržių, kuriuos mėgsta skabyti ir karvės. Viržiais pasimaitinusių karvių pienas įgauna specifinį poskonį, kuris ir sūriui suteikia pačios gamtos „įrašytą“ skonio kodą, kurio greičiausiai būtų tiesiog neįmanoma išgauti jokia kita metodika. Apie tai šio straipsnio autorei jau teko išgirsti vienos prancūziškos vakarienės, vykusios prabangiame Kauno senamiesčio restorane metu, kuomet virtuvės šefas, pagal prancūzišką paprotį, desertui patiekė sūrių kompoziciją, kurioje garbingiausia vieta buvo suteikta būtent sūrio „Viržis“ gabalėliui.
Kiti tą šeštadienio rytą Audrių turguje aplankę klientai, panašu, taip pat jau gerai žino, ką perka. Net neragavę paprašo mėgstamų produktų – kas perka jogurtą, kas šviežią sūrelį su prieskoniais ar gabalėlį brandinto sūrio. „Žmonėms jau nebereikia aiškinti apie mūsų gaminamus sūrius, jie puikiai žino, kas yra mažame ūkyje pagaminto sūrio kokybė, skonis. Dauguma mano klientų yra nuolatiniai, perkantys jau ne pirmi metai“, – džiaugiasi Audrius.
Pirkėjai tapo labiau edukuoti
Ūkininkas įsitikinęs, kad žmonių edukacijai lemiamos įtakos turėjo ne tik Lietuvos sūrininkų bendruomenės veikla, bet ir lietuvių kelionės, gyvenimas užsienyje. „Mažuose ūkiuose gaminami sūriai populiarūs ir vertinami daugelyje pasaulio šalių, grįžę iš ten panašių produktų ieško ir mūsų žmonės“, – sako A. Jokubauskas. Jo iniciatyvos dėka gimęs „Sūrių festivalis“ Druskininkuose taip pat svarbus klientų edukacijai, bet pats Audrius jį vertina dar kitaip. „Žinoma, ūkininkams svarbu pristatyti savo produkciją, sulaukti profesionalių vertintojų nuomonės, bet dar svarbiau yra pati šventė, pagarba, ištrūkimas iš kaimo kaisdienybės, kuri tikrai nėra lengva“, – šypsosi kaimietis.
Tiesa, pats Audrius neslepia, kad nors kaime jį žavi lėtesnis gyvenimo būdas, bendravimas su mažiau žmonių, bet tvirtesni su jais ryšiai, jis pats neatmeta varianto ir vėl keisti gyvenimą ir grįžti į miestą. „Niekas nežino, kaip klostysis mano gyvenimas. Auga dvi dukros, žmona dirba mieste, gal ateis laikas, kai teks grįžti prie miestietiškų įpročių“, – gyvenimo kaime romantikos nesureikšmina A. Jokubauskas.
O panorusiems sekti jo pavyzdžiu, visų pirma kviečia patiems atvykti į jo ūkį, kartu padirbti, suprasti, ar toks gyvenimo būdas ir darbas prie širdies. „Kai kiekvieną rytą ištisus metus tenka keltis su saule, kad pats savo rankomis pamelžtum gyvulius, daugybė dalykų teisingai susidėlioja į savo vietas“, – paslaptingai šypsosi kartu su avimis ir karvėmis dieną pradedantis gamtos žmogus.
Renginyje veiksmo netrūks
Šį šeštadienį vyksiantis „Sūrių festivalis“, kuriame neabejotinai sutiksite ir A. Jokubauską, prasidės penktąjį kartą Druskininkuose susirenkančių sūrio mylėtojų bendra šimtmečio nuotrauka, kurioje 12 val. kviečiami įsiamžinti visi mėgstantys sūrį, ne tik jo gamintojai. Festivalio lankytojams bus patikėta ir daugiau svarbių vaidmenų, vienas jų – išrinkti mėgstamiausią publikos sūrį. Kiekvienas, paragavęs konkurse dalyvaujančių sūrių, galės atiduoti balsą už jam labiausiai patikusį. O 15 val. bus apdovanotas šio sūrio autorius bei sūrininkai, pagaminę geriausius avių, ožkų, karvių, kietuosius, pelėsinius, šviežius ir kitokius sūrius.
Renginio metu vyks keturios profesionalios degustacijos. Paulius Jurkevičius (15min gastronomijos apžvalgininkas) pristatys keturis brandintus Pekorinus, Hubertas Hironas (Prancūzija) kvies paragauti Prancūzijos kalnų sūrių, Mirekas Sienkiewiczius (Lenkija) supažindins su 6 Europos šalių sūriais, o Ieva Martinkutė ir Tomas Josas pristatys čempionus – praeituose sūrių konkursuose laurus skynusius sūrius. Jubiliejinėje sūrininkų mugėje dalyvaus 20 gamintojų, atkeliavusių iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos.
Lietuvos ūkiuose brandinami sūriai vis labiau skinasi kelią į mūsų kasdienę mitybą. Lietuvos sūrininkai kantriai plėtoja sūrių iš šviežio pieno tradicijas ir kokybiškų maisto produktų vartojimo kultūrą mūsų šalyje. Sūrininkai puoselėja tradiciją kartą per metus susitikti Druskininkuose, aptarti naujus receptus, svarbius sūrių kokybės reikalus drauge su visos Lietuvos gyventojais.
Festivalyje taip pat veiks gamtos mokykla, tapybos bei muilo burbulų dirbtuvės vaikams, bus eksponuojami pasaulio kulinarijos olimpiados vicečempionės Vitos Brūzgienės drožinėti sūriai ir jeigu snigs – tai tik sūriais.
