Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymas, pagal kurį jau skirtos ir būsimos pensijos skaičiuojamos kitaip. „Sodra“ tikisi, kad pasiekę pensiją dar gyvensite 17 metų ir pateikia du visiškai skirtingus prognozuojamos išmokos dydžius.
„Žinome, kad kai kurie gyventojai nekantriai laukė šios informacijos. Pastebime, kad vis daugiau dirbančiųjų jau šiandien, nelaukdami senatvės, pradeda domėtis, kokios pensijos gali tikėtis, ir tai yra geras ženklas, galintis paskatinti keisti situaciją. Tai svarbu, nes nuo mūsų elgsenos taip pat priklauso, iš kokių lėšų turėsime verstis senatvėje“, – antradienį pristatydamas prognozuojamą pensiją kalbėjo „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Jis informavo, kad iš viso yra apie 2 mln. gyventojai, kurie bent trumpai yra dirbę Lietuvoje nuo 1994 m. Šiuo metu dirbančiųjų Lietuvoje yra apie 1,3 mln., tad likusi dalis veikiausia yra emigravusi.
Sužinoti apie būsimą pensiją gali ne tik dirbantys pagal darbo sutartį, bet ir vykdantys individualią veiklą arba įsigiję verslo liudijimus.
Bendroji ir individualioji dalis
Dabar senatvės pensijas susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios.
Bent minimalų atlyginimą gavusių ir vienodą metų skaičių dirbusių asmenų bendroji pensijos dalis yra vienoda. Ji lygi bazinio pensijos dydžio (šiuo metu 152,92 Eur) sandaugai su darbuotojo sukaupto ir būtinojo stažo (dabar 30,5 m., 2026 – 35 m.) santykiu.
Pavyzdžiui, 32 metus dirbusio ir šiemet į pensiją išeinančio asmens, pavadinkime jį Jonu, bendroji pensijos dalis bus 160,44 Eur (152,92x(32/30,5)).
Individualioji pensijos dalis yra lygi kiekvieno žmogaus sukauptų apskaitos vienetų (AV) ir jo 1 AV vertės (dabar 3,27 Eur) sandauga.
Per vienerius darbo metus žmogus sukaups 1 AV tuo atveju, jeigu visus 12 mėnesių uždirbs vidutinį darbo užmokestį (VDU) neatskaičius mokesčių. Šiuo metu VDU yra 808 Eur – jis mažesnis už skelbiamą Statistikos departamento, mat skaičiuojamas įtraukiant ir individualių įmonių darbuotojų algas, kurios yra mažesnės.
Įstatyme nustatyta, kad per metus žmogus gali sukaupti daugiausia 5 AV. Paprastai tariant, nustatytos 4040 Eur lubos: net jei žmogus uždirba dvigubai daugiau ir sumoka dvigubai daugiau mokesčių, per metus jis įgis tiek pat pensinių teisių, kiek uždirbantis minėtą sumą.
Taigi, jei tas pats Jonas, 32 metus kasmet uždirbs VDU dydžio algą, jis sukaups 32 AV. Tad jo individualioji pensijos dalis būtų 104,64 Eur (32,x3,27). Sudėjus šią individualią pensijos dalį su bendrąja pensijos dalimi, išeitų, kad Jono pensija būtų 265,08 Eur (160,44+104,64).
Jeigu žmogaus alga yra didesnė nei vidutinė, tais metais jis sukaupia proporcingai daugiau apskaitos vienetų. Jeigu mažesnė – proporcingai mažiau (uždirbantis 400 Eur MMA sukaupia maždaug pusę apskaitos vieneto per metus).
Pagal naują tvarką perskaičiuotos ir esamų pensininkų pensijos. Kasmet jos bus keičiamos atsižvelgiant į naujas bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertes, kurios taip pat keičiamos priklausomai nuo darbo užmokesčio pokyčių šalyje, „Sodros“ pajamų ir išlaidų pensijų draudimui.
Kaip skaičiuoja „Sodra“
Antradienį „Sodra“ paskelbė suskaičiavusi kiekvieno dirbančiojo būsimą pensiją. Ją galima pamatyti prisijungus prie asmeninės paskyros čia.
Taip pat buvo publikuota nauja skaičiuoklė, turinti padėti kiekvienam įsivaizduoti, kaip keisis būsima „Sosdros“ pensija priklausomai nuo gaunamų pajamų ir stažo. Skaičiuoklę galima rasti čia.
Įdomu tai, kad „Sodra“ pateikia dvi sumas pinigų, kurios bus jūsų pensijos dydis. Viena suma gali būti kone dvigubai mažesnė – ji apskaičiuota „dabartine pinigų verte“. Kaip žinoma, dėl infliacijos pinigai nuolat nevertėja – tai, ką dabar galime nupirkti už 100 Eur, ilgainiui pabrangs ir tos pačios nepakaks.
„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė paaiškino, kad nurodant du skaičius buvo atmestas infliacijos poveikis – esą taip žmogus geriau suprasti, kokį kiekį pinigų jis gaus ir ko jie bus verti po daugelio metų palyginti su dabartine jų verte.
Patarėja svarstė, kad norint bendrai padidinti pensijas, reikia kuo daugiau pinigų ištraukti iš šešėlinės ekonomikos, neslėpti mokesčių. Taip pat svarbu išspręsti emigracijos problemas ir galiausia kaupti pensijai asmeniškai.
Taip pat „Sodra“ pateikia sumą pinigų, kurią jums kaip senatvės pensiją išmokės per 17 metų, nors sumos, kiek per darbinę karjerą sumokate įmokų ir nenurodo. Esą toks skaičius apklaustiems skaičiuoklės bandytojams buvo neinformatyvus ir kėlė daugiau klausimų.
Prognozuodama būsimą pensiją „Sodra“ laikosi prielaidos, kad asmens darbo užmokestis keisis proporcingai VDU ir kad vidutinė tikėtina vyrų ir moterų, sulaukusių 65 metų, gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 17 m. Be to, esą atsižvelgiama į Eurostat makroekonominėmis prognozėmis Lietuvai iki 2070 m.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra mažiausia iš Baltijos šalių ir viena mažiausių visoje ES. Ji siekia 307 Eur.
Lietuvoje yra 462 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų, gaunančių senatvės pensiją. 75 metų ir vyresnių pensininkų yra 247 tūkst., 85 metų ir vyresnių – 62 tūkst.
Jeigu Seimas priims Vyriausybės pasiūlytą mokesčių ir pensijų reformą numatančius įstatymus, pensijos veikiausiai vėl bus perskaičiuotos iš naujo.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
