Kauno senamiestyje jau kelias savaites praeivius pasitinka naujas miesto puošybos elementas – menininko Luko Šiupšinsko sukurta skulptūra – „Zen triušis“.
Pasitinka keliaujančiuosius į Senamiestį
Ši nedidelė bronzinė skulptūra gegužės 30 d. buvo įkurdinta Vilniaus gatvėje, ant gausiai praeinamos požeminės perėjos.
„Šiandien mano sukurtas Kaukas Triušio pavidale paliko dirbtuvę ir įsikūrė Vilniaus gatvėje, Kauno Senamiestyje. Priminimas mažiau lakstyti ir daugiau medituoti įžengus į Seno Gero Miesto teritoriją”, – skulptūros atidengimo dieną teigė L. Šiupšinskas.
Už skulptūros nugaros, ant pjedestalo užrašyta: „Geriausia taktika kiškių lenktynėse – jose nedalyvauti“. Autoriaus teigimu, kiškių lenktynės – tai lenktynės, kuriose neįmanoma nugalėti, net jei esi pirmas, tu vis tiek esi bėgantis, baikštus kiškis, o tai yra ne pati turiningiausia būtis žmogui. „Vienintelis būdas jose nugalėti – net nepradėti bėgti”, – įsitikinęs skulptūros autorius.
Medituojantis personažas
Anot autoriaus, skulptūra vaizduoja sėdintį ir medituojantį antropomorfinį personažą, vyriškį persirengusį kiškio kostiumu. „Tai šaržas arba savikritiškas priminimas, kad visi šiais laikais esame panašūs į šį personažą: visur bėgantys, skubantys, minkšti ir bailūs, kaip kiškiai. Tačiau šis personažas oriai pasirinkęs ne bėgti, o ramiai sėdėti ir pasidžiaugti akimirka”, – aiškino L. Šiupšinskas.
Pasiteiravus, kodėl meno kūriniui pasirinkta populiari požeminė perėja, Kaune gimęs ir augęs menininkas atviravo labai mylintis šį miestą, ypač Kauno senamiestį. „Man šita vieta – tarsi ramybės oazė. Skulptūra pastatyta ant požeminės perėjos, tik perėjus į senamiesčio pusę, objektas pasitinka žiūrovą ir trumpam jį išmuša iš vėžių, priverčia vietoj skubos – šiek tiek pristabdyti, priverčia žiūrovą nukrypti iš savo kelio ir apeiti požeminę perėją, apžiūrėti ar nufotografuoti skulptūrą, ji tarsi primena, kad Senamiestyje nėra kur skubėti”, – pasakojo L. Šiupšinskas.
Kodėl „Zen triušis“?
Pasak L. Šiupšinsko, pavadinimas ir žodis „zen“ veikia daugiau, kaip raktažodis arba nuoroda, kad vaizduojamas personažas yra ramybės, susitelkimo būsenoje.
Sąsaja su anksčiau autoriaus minėtu Kauku yra ta, kad Lietuviškoje tautosakoje jie būdavo, maži antropomorfiniai, gerą linkintys personažai. „Kitos kultūros turi gnomus, nykštukas ar pan., mūsų krašte to atitikmuo yra Kaukas“, – sakė menininkas.
Ką pasakyti šios skulptūros kritikams? „Miestas – tai ekosistema, mieste yra poreikis ir erdvė įvairioms skulptūroms ar meno objektams. Pati kūrinio tema turi savyje grotesko elementų, galbūt tai ne visiems priimtina, bet niekada nedera bandyti įtikti visiems, būtų nesąžininga prieš tuos, kurie mėgsta tokius kūrinius“, – teigė L. Šiupšinskas.
Kviečia prisėsti šalia
Kaip į skulptūrą reaguoti turėtų praeiviai? Pasak L. Šiupšinsko, geriausia interakcija su skulptūra – tiesiog prisėsti šalia, nurimti. Ilgainiui, galbūt natūraliai atsiras ir šios skulptūros legenda. „Legendą sukuria miestiečiai, pasakodami, ką tarsi žino, ką yra girdėję. Kai kūrinys atsiranda viešumoje, jis jau gyvena atskirą gyvenimą“, – teigė skulptūros autorius L. Šiupšinskas.
Skuptūra „Zen triušis“ yra projekto „Kauno akcentai“ vienas iš nugalėtojų. 2018 m. konkursui „Kauno akcentai“ pateikta 35 skulptūrų idėjos, atsirasiančios Kaune, nugalėtojus galima išvysti čia.
