Kauno centre įsikūręs restoranas „Casa Della Pasta“ gana žinomas ne tik ieškantiems, kur pavalgyti, bet ir valstybės institucijoms, ir nuo šeimininkų nukentėjusiems darbuotojams. Nustatyta, kad maitinimo įstaiga nuo metų pradžios nuslėpė per 100 tūkst. Eur pajamų.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Judita Stankienė informavo, kad gavę gyventojo pranešimą jos pavaldiniai minėtą restoraną valdančią įmonę „Ajo makaronai“ tikrino nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. balandžio 9 d.
„Patikrinimo metu nustatyta, kad restorane, įsikūrusiame Laisvės al., neapskaityta kiek didesnė nei 157 tūkst. Eur pajamų suma. Įmonė įpareigota ateityje tinkamai apskaityti pajamas ir patikslinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas. Pasibaigus patikrinimui įmonė patikslino PVM deklaracijas ir į biudžetą sumokėjo beveik 33 tūkst. Eur“, – komentavo viršininkė.
Jos teigimu, pastarąjį kartą įmonės veikla buvo tikrinta 2017 m. Ir tada nustatyta pažeidimų, susijusių su kasos aparato kvitų išdavimu, kasos aparatų eksploatavimo tvarka, taip pat registravimosi mokesčių mokėtoju tvarkos pažeidimų.
DELFI nesėkmingai mėgino susisiekti su „Ajo makaronų“ direktoriumi Fabio Manconi. Tačiau į jam adresuotus klausimus, kodėl bendrovėje slėpti mokesčiai ir kodėl darbuotojų algų vidurkis vos viršija 300 Eur (neatskaičius mokesčių), bendrovės vadovybė atsiuntė tokį komentarą:
„Taip, tikrai buvo atliktas patikrinimas ir nustatyti pažeidimai. Šiuo metu pažeidimai yra pašalinti. Tai yra jauna ir sparčiai auganti įmonė, todėl nenuostabu, kad buvo padarytos tam tikros klaidos. Svarbiausia, kad klaidos ištaisytos ir padarytos atitinkamos išvados.
Įmonėje, iš 51 darbuotojo, tik 8 asmenys dirba pilnu etatu, kas reiškia, kad likusieji dirba 10–20 val. per savaitę. Pagal veiklos specifiką (viešojo maitinimo paslaugas) didžiąją darbuotojų dalį sudaro padavėjai. Šį darbą atlieka jauni žmonės, studentai besimokantys institucijose, kurie dirba nepilną darbo dieną, kas sąlygoja tokio dydžio atlyginimus – dirba pagal sutrumpintą darbo grafiką.“
„Sodros“ duomenimis, „Ajo makaronuose“ dirba 49 darbuotojai. Vidutinis jų darbo užmokestis – 307,79 Eur.
Beje, Valstybinė darbo inspekcija šią įmonę tikrino 2017 m. vasario mėnesį, gavusi pranešimą dėl viešojo intereso.
„Tikrinimo metu nustatyti darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimai. Tai yra: dirbo ne pagal grafiką, nesilaikė darbo kodekse nustatytų darbo valandų per savaitę apribojimų, darbuotojai dirbo be darbui reikalingų sveikatos pažymų ir kt. Darbdavys buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam skirta bauda.
Taip pat ši įmonė buvo tikrinta 2017 m. gruodį – buvo atliekamas planinis inspektavimas dėl nelegalaus darbo. Šio patikrinimo metu nustatytas nelegalaus darbo atvejis, įmonės vadovas patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam skirta bauda“, – apie pažeidimus DELFI informavo inspekcija.
Dėl darbuotojų gėdijo viešumu
Bene labiausiai restoranas išgarsėjo praėjusių metų sausį. Tada solidarumo tinklu „Gyvenimas per brangus“ pasivadinęs judėjimas išplatino vaizdo siužetą, kuriame matyti, kai vieną vakarą į „Casa Della Pasta“ restoraną užeina keliolika jaunų žmonių ir vienu metu perskaito reikalavimą restorano savininkui dėl dviejų atleistų darbuotojų.
„Šie darbuotojai buvo atleisti po to, kai bandė susiorganizuoti profsąjungą darbe. Reikalavome sugrąžinti darbuotojus, išmokėti vienam iš darbuotojų jam priklausantį mėnesio atlyginimą, duoti legalias darbo sutartis, mokėti ne mažesnį kaip 3,5 Eur/ val. atlyginimą visiems virtuvės darbuotojams, tinkamai mokėti už viršvalandžius, šventines dienas, iš anksto sudaryti grafikus, suteikti nemokamą gėrimą ir maistą per pamainą, gerbti darbuotojų teisę organizuotis.“
Atleisto darbuotojo versija
Nufilmuota ir paviešinta akcija kilo dėl kauniečio Jurgio (pavardė redakcijai žinoma). Jis DELFI pasakojo, kad tiesiog gynė savo teises, numatytas įstatymuose.
Dabar jau buvusio restorano darbuotojo teigimu, jis pradėjo dirbti praėjusių metų lapkričio 13 d. nors darbo sutartį oficialiai sudarė kur kas vėliau:
„Pradėjau dirbti, pirmą savaitę pradirbau be sutarties. Tada kaip ir turėjau dirbti virtuvės pagalbiniu. Tada pasakė, kad galiu kaip ir nebedirbti, bet pasiūlė, jei noriu, galiu dirbti indų plovėju. Sakiau, kad jei už tą patį atlyginimą, sutiko, tada ir dirbau.
Problemos realiai prasidėjo, kai paklausiau ar mokės už darbą sausio 1 d. dvigubu tarifu, kaip numato Darbo kodeksas. Tą dieną, kai paklausiau, pradėjo rėkti, išvadino „šūdų krūva“ ir išmetė iš karto, nors sakiau, kad net jei bandomuoju laikotarpiu priimtas, turi man įteikti pranešimą prieš 3 d.
Kai išmetė, kreipiausi į Solidarumo tinklą. Sukūrėme renginį, kad istorija būtų paviešinta ir t.t. Matyt, išsigandęs viešumo mane priėmė atgal. Sakė, visada mokėjom dvigubai, bet ,kiek kalbėjau su darbuotojais, sakė tikrai nemokės dvigubai ir net konflikto nebūtų buvę.“
Jurgis pasakojo, vėliau nusprendęs su kolegomis po darbo pasikalbėti apie problemas, įvairius dalykus, kurie vyksta galimai pažeidžiant teisės aktus.
„Kažkas jam apie tai pranešė ir tada prasidėjo. Vieną vakarą pasikvietė pasirašyti dokumentų už darbo saugą, kad neterščiau kompanijos vardą, ar kažkas tokio. Tik išėjus iš darbo, tarpuvartėje mane sustabdė toks vyriškis apie 50 m. ir pasakė „nemutink vandens“. Kaip įrodymą, turiu šito įrašą. Taigi, neblefuoju ir nešneku tiesiog iš niekur. Tas vyras sakė, nekaišioti pagalių į ratus darbe, kažkas tokio, mink iš čia ir pan.“ – prisiminė pašnekovas.
Buvę darbdaviai turi kitą versiją
„Ajo makaronų“ direktorius F. Manconi paskambino DELFI žurnalistui ir patvirtino, kad buvo atleistas vienas darbuotojas, kuris esą kenkė bendrovei. Kokių veiksmų imtis jo atžvilgiu, tariamasi su teisininkais.
Restorano savininko partnerė Ingrida Skaudickaitė taip paaiškino, kodėl buvo atleistas darbuotojas:
„Darbuotojas buvo atleistas ne dėl kažkokių priežasčių, susijusių su ta profesine sąjunga, apie kurią neturime jokių žinių, nesuprantu, kokia ta organizacija, ko jie siekia.
Tas darbuotojas atleistas tiesiog neišlaikęs bandomojo laikotarpio ir griežtai laikantis visų teisės aktų. Apie tai jam buvo pasakyta, buvo duotas trijų dienų įspėjimas prieš atleidžiant. Tiesiog dėl jo elgesio, netinkamo darbo. Tiesiog jis mums netiko, neišlaikė išbandymo“.
Verslininkė tikino, kad su atleistu darbuotoju, kaip ir su kitais, dirbusiais sausio 1 d. buvo atsiskaityta dvigubai laikantis reikalavimų. Esą darbuotojas apie nesumokėjimą dvigubu tarifu skelbė iš anksto, net neatėjus sausio 1 d. Su visais darbuotojai, taip pat ir su atleistu, buvo visiškai atsiskaityta.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
