35-iose Lietuvos savivaldybėse kuriamas pagalbos tinklas su 120 sutrikusią širdies veiklą padedančių atstatyti prietaisų (defibriliatorių) ir kraujavimo stabdymo priemonėmis (turniketais).
Be to, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras organizuos 6 tūkst. gyventojų mokymus, kaip teikti pirmąją pagalbą staigios mirties ištiktam žmogui, esant ūmiems širdies ir kraujagyslių susirgimams bei traumoms, taip pat naudoti išorinį automatinį defibriliatorių ir stabdyti kraujavimą turniketais.
Mokymus baigę gyventojai ir savanoriai bus prijungti prie bendro tinklo ir per specialias mobiliąsias programėles gaus informaciją apie netoliese nutikusią nelaimę.
„Jie pirmieji nuskubės į nelaimės vietą ir suteiks pirmąją pagalbą, o esant galimybei panaudos ir arčiausiai nelaimės vietos esantį defibriliatorių. Kiekvienas iš defibriliatorių bus sujungtas su greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotimi ir automatiškai perduos iškvietimo signalą medikams. Efektyviai veikianti sistema leis pradėti žmogų gaivinti per minimalų galimą laikotarpį iki atvykstant profesionaliems medikams“, – aiškina ministerija.
Gyventojų mokymai bus vykdomi dar šiais metais, o specialus pagalbos tinklas su defibriliatoriais bus įrengtas per kitų metų pirmąjį pusmetį.
„Kokiose vietose jie bus įrengti, galutinai bus apsispręsta tariantis su savivaldybėmis, su kuriomis glaudžiai bendradarbiaujame ir šiuo metu, esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis. Pirmiausia bus orientuojamasi į visuomeninės paskirties vietas bei erdves, pavyzdžiui, tokie punktai gali būti įrengti savivaldybėse, kultūros namuose, bažnyčiose, sporto bazėse, socialinio aprūpinimo vietose“, – pranešime spaudai teigia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas.
Anot jo, skubios pagalbos tarnybos ne visada gali pasiekti klinikinę mirtį patyrusį žmogų per kritines 6–7 minutes, o atsitiktinio praeivio atliktas pradinis gaivinimas padidina išgyvenimo tikimybę 2–3 kartus.
Šį projektą numatoma įgyvendinti savivaldybėse, kur kraujotakos sistemos ligų ir išorinių mirties priežasčių rodikliai viršija bendrą Lietuvos rodiklį: Lazdijų r., Raseinių r., Jonavos r., Vilkaviškio r., Rokiškio r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Jurbarko r., Radviliškio r., Pagėgių, Molėtų r., Šalčininkų r., Vilniaus r., Ukmergės r., Šilutės r., Kupiškio r., Rietavo, Telšių r., Ignalinos r., Zarasų r., Prienų r., Elektrėnų, Alytus r., Kelmės r., Kalvarijų, Kazlų Rūdos, Pasvalio r., Širvintų r., Anykščių r., Trakų r., Šakių r., Kėdainių r., Varėnos r. ir Kaišiadorių rajone.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, iki šiol tokių specialių punktų su defibriliatoriais mūsų šalyje labai trūko. „Kol kas defibriliatorius turi tik keletas prekybos centrų, oro uostai, pavienės įmonės, tačiau ne visi jie yra sujungti su GMP stotimis, o jų buvimo vieta dažnai yra neskelbiama viešai“, – pranešime teigia ministras.
Pasak pranešimo, vien Vilniaus mieste per mėnesį sulaukiama daugiau nei 10 tūkst. greitosios pagalbos iškvietimų, kurie yra susiję su ūmiomis širdies ligomis. Per parą iškvietimų dėl šių ligų skaičius svyruoja nuo 370 iki 420. „Tad yra labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių mokėtų suteikti pirmąją pagalbą, kuri yra gyvybiškai svarbi“, – pabrėžia ministerija.
Projektui gauta daugiau kaip 2 mln. eurų Europos Sąjungos parama.
