Penktadienį prie Kauno miesto savivaldybės būriavosi ne tik gimtadienines vaišes ragavę kauniečiai – popiet čia rinkosi atsakingesnio želdinių tvarkymo mieste pasigendantys gyventojai. Savivaldybei parengtas keliolikos punktų reikalavimų sąrašas, akcijos dalyviai savo valią išreiškė ir piešiniais.
[galerija kiek=”12″]
„Žalieji“ aktyvistai, pasisakantys prieš medžių kirtimą, šiandien bruzdėjo visoje Lietuvoje – piketai taip pat vyko Vilniuje ir Klaipėdoje, o 21 d. numatoma akciją organizuoti Šiauliuose.
Laisvės alėjoje susirinkę visuomeniškų menininkų ir teisininkų varomos iniciatyvos dalyviai, kaip visuomet, buvo nepėsti – atsinešė įvairių plakatų, kuriuos kabino viešai ekspozicijai, ir piešinių, kitos medžiagos, pridurtos prie oficialaus dokumento, pateikto Kauno miesto savivaldybei.
Želdinius tvarko nekompetentinga įmonė?
Viena iniciatyvos organizatorių ir prašymo autorių, advokatė Rūta Visočnik „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad iš viso dokumente išvardyta 11 punktų, kurie nukreipti į du pagrindinius dalykus.
„Pirmas – susijęs su dabartiniu Kauno medžių prižiūrėtoju, įmone „Kauno gatvių apšvietimas“. Kiek matome iš viešai pateikiamos informacijos, ši bendrovė savęs nelaiko želdinių priežiūros specialistais. Dirba keli medkirčiai, tačiau jie nėra nei dendrologai, nei arboristai, – pastebėjo R. Visočnik.
– Kadangi įmonės savininkė – Kauno miesto savivaldybė, už želdinių priežiūrą „Kauno gatvių apšvietimui“ skirianti nemažai lėšų, prašome, kad bendrovė įgytų reikalingą specialistų komandą ir labiau viešintų savo veiklą – skelbtų apie planuojamus želdinių tvarkybos darbus. Dabar išeina, kad tarp administracijos ir miestiečių yra tam tikra siena, kurią gyventojai bando perlipti drastiškais būdais – to visai nereikia.“
Nori daugiau skaidrumo
Kita prašymų dalis adresuojama pačiai savivaldybei dėl leidimų kirsti sveikus medžius išdavimo. Kaip sakė R. Visočnik, buvo vienas kitas atvejis, kai krito gana brandūs ąžuolai, tačiau leidime nurodytos priežastys kėlė nemažai abejonių, ar kirtimas buvo reikalingas. Dėl to norima, kad leidimų išdavimas taptų skaidresnis, būtų iš anksto skelbiami dėl medžių kirtimo gauti prašymai – liktų tam tikras laiko tarpas visuomenei sureaguoti.
„Labai konkrečiai sudėliojome, kaip informacijos skelbimo mechanizmas galėtų atrodyti. Taip pat prašome rasti resursų įsteigti savivaldybės kuruojamą pagalbos telefonu liniją, kuria visi žmonės galėtų kreiptis dėl želdinių kylančiais klausimais, ir į juos būtų sureaguota. Dabar žmonės blaškosi, yra siuntinėjami iš vieno skyriaus ar institucijos į kitą“, – kalbėjo pašnekovė.
Nesulaukus permainų, gresia teismas
Reikalavimus surašė akcijos organizatorės R. Visočnik ir Asta Citavičiūtė, o pateiki jie visų susirinkimo dalyvių vardu. „Kas norėjo, dokumentą paskaitė – prieštaraujančių nebuvo, o oficialų atsakymą savivaldybė turėtų pateikti man. Kiekvienas iš 11 punktų pagal įstatymą reikalauja konkretaus atsakymo ir argumentų, kuriuos savivaldybė turės pateikti, kadangi kreipimosi formuluotė ne abstrakti, o pakankamai formali ir sausa“, – aiškino advokatė.
Kauno valdžia, anot jos, turi teisę atsakyti ir neigiamai, argumentuodama, kad viskas gerai, kaip yra. Tokiu atveju, bus sprendžiama, ar ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą – įmanomas ir toks gynybos būdas.
„Mūsų tikslas – kad kiekvienas iš 11-oje punktų nurodytų klausimų pajudėtų praktiškai. Jeigu matysime, kad nejuda, svarstysime imtis teisinių instrumentų“, – sakė R. Visočnik.
Dokumentą pildė piešiniais
Prie savivaldybės buvo galima sutikti ir kitą aktyvų kaunietį, taip pat advokatą Saulių Dambrauską. „Išgirdau, kad vyksta tokia akcija – žinoma, sudalyvavau. Atnešiau daug savo medžiagos. Mačiau, paruoštas oficialus kreipimasis Kauno miesto savivaldybei, pateikti advokatės R. Visočnik kontaktai – žiūrėsime, kaip savivaldybė sureaguos“, – kalbėjo jis.
Visi piešiniai, kuriuos žmonės atsinešė, kūrė akcijos metu, ir visa kita medžiaga – apie 70 lapų – buvo sudėta į vieną grandinę, suvyniota į gražų ritinį ir pridėta prie savivaldybei pateikto dokumento.
Į tą ritinį pakliuvo įvairūs meniniai vaikų ir suaugusiųjų kūriniai, kai kurie – praturinti tokiais šmaikščiais užrašais kaip „aš myliu merą, bet gamtą myliu labiau“. Taip pat – atspausdintos S. Dambrausko A. Stulginskio universitete skaityto seminaro apie želdinių apsaugos teisinius aspektus skaidrės.
Opiausias klausimas – Ąžuolyno rekonstrukcija
„Greičiausiai, visa tai bus priimta kaip tualetinio popieriaus rulonas, bet šie piešiniai ir pareiškimai turi didelį dvasinį užtaisą. Tikimės, kad savivaldybėje jis spinduliuos iš vidaus ir atsiras kažkokia santarvė“, – optimizmo neprarado vyras.
Kaune, pasako S. Dambrausko, aštriausias klausimas yra dėl Ąžuolyno parko rekonstrukcijos. „Numatytiems darbų projektams turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Juo tiesiog nustatomos tam tikros sąlygos, kurių reikia laikytis, kad poveikis būtų minimalus arba jo iš viso būtų išvengta. Paprasčiausias kelias savivaldybei – tiesiog sutikti atlikti šį vertinimą, o jeigu nepasieksime sutarimo, belieka teisminis kelias“, – du galimus nesutarimų sprendimo kelius įvardijo teisininkas.
