Nuo 2019 metų oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas perkantys gyventojai galės susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių, numatyta Vyriausybės reformų gairėse.
Finansų ministerijos šešėlinės ekonomikos mažinimo reformoje siūloma leisti dalį gyventojų išlaidų atskaityti iš gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų.
Kaip DELFI aiškino finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė, toks pasiūlymas būtų įgyvendintas pasinaudojant nuo 2003 metų galiojančia tvarka – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsniu.
„Kaip šiuo metu yra galimybės susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio deklaruojant išlaidas už mokslą, gyvybės draudimą ar įmokas į trečios pakopos pensijų fondus“, – sakė ji.
Viceministrės aiškinimu, praktiškai tai galėtų veikti taip:
„Tarkime, kad gyventojas A pasisamdo, pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantį gyventoją B ir jam už atliktą namų remonto paslaugą sumoką tam tikrą užmokestį bei gauna iš gyventojo B kvitą/sąskaitą.
Tada gyventojas A kitą mokestinį laikotarpį deklaruoja pajamas ir gali susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio dėl patirtų namų remonto išlaidų“.
Ar apsimokės?
Nors pasiūlymo detalės dar nėra nuspręstos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas sakė, kad jo principas aiškus.
„Norima, kad žmonėms atsirastų paskata paprašyti čekio. Ji atsiranda tada, kai tas čekis žmogui reikalingas, o jis reikalingas tada, kai galima jį deklaruoti ir susimažinti savo mokamą GPM“, – aiškino jis.
Pašnekovo svarstymu, dabar yra problema, nes perkant, tarkim, remonto paslaugas, paprastai pardavėjas bando „susitarti“.
„Gal padaro nuolaidą, neregistruoja pajamų, nemoka mokesčių ir tikisi, kad niekas nepastebės“, – pasakojo V. Žukauskas.
Kalbant paprastai, jei gyventojas už sienų dažymą „meistriukui“ sumokės 100 eurų, tada tikriausiai (tiksli dalis turi būti nustatyta įstatyme) galės susigrąžinti nuo 100 eurų sumokėta GPM. Dabar tai yra maždaug 15 proc. arba 15 eurų.
V. Žukauskas galvojo, kad pirkdami paslaugas gyventojai pradės skaičiuoti, ar jiems apsimoka prašyti kvito.
„Ar apsimoka, pavyzdžiui, dėl 5 eurų vargti? Kita vertus, jei prašys čekio, tada gal paslauga pabrangs?“, – svarstė jis.
Tokiu atveju reikėtų spręsti, kur pavyks sutaupyti labiau – perkant pigesnę (oficialiai neapskaitytą) paslaugą ar perkant galbūt brangesnę, bet atgaunant dalį sumokėto pajamų mokesčio.
Remiantis Austrijos Linco Johanneso Keplerio universiteto profesoriaus Friedricho Schneiderio skaičiavimais, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje 2017 metais sudarė 15,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 11,3 proc.
Vyriausybė balandžio viduryje pristatė ir daugiau šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių. Pavyzdžiui, siūloma, kad su nesąžiningų mokesčių mokėjimu siejamoms įmonėms būtų sunkiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti kreditą.
Dar siūloma suteikti vienkartinę galimybę susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių. Taip pat – kad VMI teiktų daugiau elektroninių paslaugų, socialinę paramos mokėjimą gavus darbą pratęsti iki 12 mėnesių, taikyti platesnį PVM atvirkštinį apmokestinimą, 30 proc. padidinti baudas už administracinius nusižengimus, susijusius su mokesčiais, panaikinti pelno mokesčio lengvatas viešųjų įstaigų pelnui, nenaudojamam viešajam interesui tenkinti.
Finansų ministerija 2019 metais iš šešėlio tikisi surinkti 200 mln. eurų pajamų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
