Šiomis dienomis tereikia išeiti į švenčių metu šurmuliuojančias Kauno gatves ir tampa tikrai aišku, kad gyvename antrame pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos mieste. Tačiau šitokia žmonių gausybė Kaune gyveno ne visada.
Statistinius duomenis apie naujesniųjų laikų Kauno miesto gyventojų skaičių pateikia istorijos mokslų daktarė Rasa Vasarckytė. Ji nurodo, kad Kaunas išgyvendamas ekonominį pakilimą XVI a. pab. – XVII a. viduryje turėjo 7 – 8 tūkstančius gyventojų.
XVII a. antrojoje pusėje gyventojų skaičius dėl karų ir miesto okupacijos, maro epidemijos sumažėjo iki 4500. Ne ką geresnė buvo ir XVIII a. pradžia: siautė Šiaurės karas, badas, maras, miestas buvo sugriautas, sudegintas. Tuo metu Kaune gyveno apie 1600 gyventojų. Kaip byloja laisvosios enciklopedijos („Vikipedijos“) duomenys, demografinė miesto padėtis ėmė gerėti tik XIX a. viduryje, kuomet gyventojų skaičius išaugo iki 22 000 gyventojų, o amžiaus pabaigoje jau siekė 61 500 gyventojų.
Tarpukario laikotarpiu (iki 1939 m.) Kaune gyveno 155 460 gyventojų, jų skaičius kiek sumažėjo dėl II-ojo pasaulinio karo ir 1945 m. siekė 80 000 gyventojų.
Vėliau, per sovietinės okupacijos laikotarpį, demografinė situacija gerėjo. 1959 m. Kauno mieste gyveno 216 850 gyventojų, o 1989 m. – 419 745 žmonės.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dėl emigracijos pradėjo mažėti kauniečių skaičius. Pavyzdžiui, 2001 m. Kaunas turėjo 378 650 gyventojų, o 2012 m. – daugiau nei 67 000 mažiau – 311 148 gyventojų.
