Kovo pradžioje Kaune veikusiai kredito unijai „Taupkasė“ iškėlus bankroto bylą, į portalo redakciją kreipėsi ne vienas kaunietis, susirūpinęs įneštų pajų, padėtų indėlių, paimtų paskolų likimu. Kredito unijai socialiniuose tinkluose be perstojo abejojant vykstančių procesų teisėtumu, „Kas vyksta Kaune“ pasiaiškino, ar abejonės ne iš piršto laužtos.
[galerija kiek=”4″]
Bankrutuojančios unijos klientų rūpesčio pagrindine priežastimi tapo paprasčiausias komunikacijos trūkumas. Kai kurie gyventojai apie „Taupkasę“ slegiančias problemas sužinojo tik kovo mėnesį iš trečiojo asmens – indėlių draudimo išmokas įpareigoto mokėti „Citadele“ banko, nors kredito unijos veikla buvo apribota dar praėjusių metų pabaigoje.
Pelningą veiklą ir neskaidrias Lietuvos banko bei laikinojo administratoriaus procedūras savo „Facebook“ paskyroje aktyviai deklaruojanti „Taupkasė“ aiškumo unijos nariams nesuteikė. Lietuvos valstybės ir privataus kapitalo įmonėms teigiant priešingus dalykus, o nacionalinei žiniasklaidai, „Kas vyksta Kaune“ duomenimis, nusišalinant nuo šio reikalo, suinteresuotiems kauniečiams liko neaišku, kodėl „Taupkasė“ tinkamai neinformavo savo klientų, ar laikinasis administratorius tinkamai atliko savo darbą, kodėl įslaptinti bankroto procedūrą grindžiantys rodikliai, o operacijos perduotos būtent „Citadele“ bankui.
„Kas vyksta Kaune“, šiuos klausimus uždavęs „Taupkasės“ ir Lietuvos banko atstovams, pasistengė nuskaidrinti daugiau kaip 3 tūkst. žmonių tiesiogiai liečiantį Kauno įstaigos bankrotą, skendintį drumzliname vandenyje.
Nutrauktas unijos ryšys su klientais
„Gruodžio 28 d., praėjusius vos dviem valandoms po laikinojo administratoriaus Edvardo Kochanausko paskyrimo, jis atvyko į uniją, išvarė visus darbuotojus bei tuo metu buvusius klientus. Nuo to laiko „Taupkasei“ buvo atimta galimybė bendrauti su klientais, klientų aptarnavimo skyriai buvo uždaryti“, – sutrikusios komunikacijos su klientais priežastis „Kas vyksta Kaune“ nurodė „Taupkasės“ administracijos vadovas Algirdas Kučinskas.
Vienintelis ryšys su unijos nariais, A. Kučinsko teigimu, buvo palaikomas „Taupkasės“ „Facebook“ paskyroje ir internetiniame puslapyje. Pastarąjį laikinasis administratorius visais įmanomais būdais taip pat norėjo perimti, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi tinklalapio domenas priklausė vienam iš unijos steigėjų, kuris atsisakė jį atiduoti administratoriui.
„Taupkasės“ administracijos vadovas pridūrė, kad Lietuvos banko paskirtas laikinasis administratorius neturėjo nei finansinio išsilavinimo kredito unijos rodikliams įvertinti, nei patirties finansų įstaigos valdyme. Todėl esą labai keista ir nesuprantama, kad Lietuvos bankas atsisakė priimti nepriklausomų auditorių vertinimą ir nutarė skelbti bankrotą remdamasis kompetencijų neturinčio administratoriaus skaičiavimais.
Kredito unijos „Facebook“ paskyroje taip pat teigiama, kad atlikdamas skaičiavimus administratorius apskaitos programoje mėgino keisti duomenis, o nepavykus to padaryti skaičiavimus atliko nuosavuose kompiuteriuose. Ten pat tvirtinama, kad E. Kochanausko prašymu teismui pateikti finansiniai rodikliai buvo įslaptinti.
Turi pakankamai lėšų atsiskaityti su indėlininkais
Paklausus, ar, kredito unijos požiūriu, pagrįstai „Taupkasei“ pradėta bankroto procedūra, A. Kučinskas tikino, jog kredito unijos turtas viršija turimus įsipareigojimus, o savilikvidavimo atveju veikla būtų pabaigta teigiamais rezultatais (pelnu). Unijos vadovai ir nariai vis dar laukia argumentų, kodėl „Taupkasei“ buvo paskelbtas bankrotas.
„Nei laikinasis administratorius, nei Lietuvos bankas šios informacijos ir tikslių atsakymų į klausimą nepateikė nei unijos nariams, nei vadovybei. Teisminio bankroto proceso duomenys buvo įslaptinti Lietuvos banko prašymu – kokie viso to motyvai, mes atsakyti negalime, kadangi patys nežinome“, – sakė A. Kučinskas.
Pasiteiravus, ar buvo realaus pagrindo uždaryti „Taupkasę“ ir ar galima vykstančiuose procesuose įžvelgti susidorojimo su rinkos žaidėju požymių, A. Kučinskas tvirtino, kad unija vykdė optimistinį verslo planą, kuris buvo suderintas su Lietuvos banku ir jau pirmasis 2018 metų ketvirtis turėjo būti pelningas. Pasak administracijos vadovo, „Taupkasės“ paskolų portfelio ir kapitalo augimas buvo didžiausias visame sektoriuje, paskolų kokybės rodiklis buvo tris kartus geresnis nei rinkos vidurkis, o dvejų metų laikotarpyje „Taupkasė“ turėjo tapti lietuviško kapitalo banku.
„Pastaraisiais metais unija labai aktyviai teikė paskolų refinansavimo paslaugą, dėl kurios sulaukė nemažai dėmesio ir pastabų iš didžiųjų šalies bankų. Priimti Lietuvos banko sprendimai nėra adekvatūs šiai situacijai, todėl kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kad būtų išaiškinta, kieno interesus gina tokie Lietuvos banko veiksmai“, – kalbėjo A. Kučinskas.
Lietuvos institucijos – ne galutinė stotelė
Pašnekovas pažymėjo, kad „Taupkasė“ turi 3 200 klientų, kurie yra unijos nariai ir savininkai. „Bankroto atveju visi unijos nariai patirtų nuostolių, kurių suma būtų apie 2,8 mln. eurų. Todėl labai keista, kad teisėjui Arvydui Žibui, priėmusiam sprendimą dėl unijos bankroto, pasirodė, kad unijos nariai nėra suinteresuoti bankroto bylos baigtimi ir į šio klausimo nagrinėjimą jų neįtraukė. O „Taupkasei“ atstovauti teisėjas leido tik laikinajam administratoriui iš UAB „Verslo administravimo centras“ E. Kochanauskui“, – aiškino A. Kučinskas.
Visais būdais veiklą tęsti siekianti „Taupkasė“ savo ruožtu ėmėsi kontrpuolimo per Lietuvos teisėsaugos institucijas. Kovo 19 d. pateiktas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui dėl atsisakymo įtraukti kredito unijos narius į bylą dėl bankroto iškėlimo trečiaisiais asmenimis „Taupkasės“ pusėje. Taip pat – skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Lietuvos banko valdybos nutarimo dėl „Taupkasės“ nemokumo, licencijos atšaukimo ir kreipimosi į teismą bankroto bylai iškelti.
Kovo 20 d. kreiptasi į STT dėl laikinojo administratoriaus piktnaudžiavimo tarnyba ir į FNTT dėl galimo dokumentų klastojimo, mat paskaičiuotieji finansiniai rodikliai neva kardinaliai skiriasi nuo 2017-ųjų pabaigos rodiklių. „Taupkasės“ socialinio tinklo paskyros komentarų sekcijose verda tikras diskusijų katilas tarp unijos atstovų, narių, Lietuvos banko ir FNTT. „Taupkasė“ klientams žada padaryti viską, kad būtų atskleisti tikrieji bankroto motyvai – jeigu Lietuvoje niekas neišgirs, ketina eiti iki aukščiausių Europos teismų.
Portale „peticijos.lt“ aktyvūs „Taupkasės“ rėmėjai taip pat sukūrė peticiją, kuria prašoma Seime sudaryti komisiją Lietuvos banko veiksmams, atliktiems kredito unijos atžvilgiu, ištirti. Šiuo momentu ją yra pasirašęs 231 žmogus, daugiausia – kauniečiai ar Kauno regiono gyventojai.
Kapitalas nesiekia pakankamo lygio
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis, paprašius pakomentuoti „Taupkasei“ iškelto bankroto motyvus ir eigą, „Kas vyksta Kaune“ pateikė visai kitokius duomenis apie kredito unijos finansinę situaciją bei vykdomą veiklą.
Visų pirma, anot V. Valvonio, Lietuvos bankas iš savo pusės padarė viską, ką privalo, kad „Taupkasės“ narius pasiektų žinios apie nutarimą uniją pripažinti nemokia bei sprendimą kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Toliau, pagal teismo nutartį, jau bankroto administratorius privalo informuoti kreditorius nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos buveinės vietos žiniasklaidoje.
Priežiūros tarnybos direktorius taip pat pažymėjo, kad buvusių „Taupkasės“ vadovų teiginiai dėl savilikvidacijos, kuri padėtų išvengti nuostolių unijos klientams, nepagrįsti jokiais konkrečiais skaičiavimais – nei Lietuvos bankui, nei laikinajam administratoriui nebuvo pateikti įrodymai, kad unija pajėgi padidinti kapitalą iki reikiamo lygio. Dėl to ji buvo pripažinta nemokia ir vasario pirmoje pusėje visam laikui atšaukta jos veiklos licencija. Lietuvos banko atstovo teigimu, jei šiai kredito unijai būtų leista toliau veikti, nuostoliai ir rizikos būtų dar labiau didėję.
„Laikinojo administratoriaus pateiktais duomenimis, tam, kad kredito unija vykdytų minimalų kapitalo pakankamumo rodiklį (5,25 proc.), „Taupkasė“ turėjo papildomai sukaupti ne mažiau kaip 545 000 eurų kapitalo. Visgi šios sumos būtų pakakę tik formaliai atitikti kapitalo pakankamumo rodiklį, tačiau kredito unijos veiklos tęstinumui įprastinėmis sąlygomis jos neužtektų. Be to, „Taupkasė“ jau buvo bausta už pažeidimus, susijusius su kapitalo pakankamumu, tad apie problemas žinojo, tik jų nesprendė“, – dėstė V. Valvonis.
Duomenys įslaptinti įstatymo tvarka
Pasak V. Valvonio, pagrindiniai „Taupkasės“, kaip ir visų kitų Lietuvos kredito unijų, veiklos rodikliai ketvirčiui pasibaigus viešai skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje. Iš jų matyti, kad „Taupkasė“ jau metų pabaigoje nevykdė dviejų normatyvų. Kredito unijos veikla apribota ir laikinasis administratorius paskirtas dėl grėsmės, kad bus pažeisti indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesai.
„Nuo 2018 m. stiprinant viso kredito unijų sektoriaus stabilumą, įsigaliojo nauji reikalavimai, kurių „Taupkasė“ tuo labiau neatitiko. Laikinasis administratorius, kaip nepriklausomas asmuo, įvertino šios kredito unijos finansinę padėtį ir pateikė išvadą. Informacija gauta priežiūros tikslais ir pagal Kredito unijų įstatymą, Lietuvos bankas neturi teisės jos atskleisti.
Svarbu pažymėti, kad visa informacija, objektyviai atspindinti kredito unijos finansinę būklę, buvo pateikta bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris priėmė nutartį „Taupkasei“ iškelti bankroto bylą, taigi argumentų pakako“, – laikinojo administratoriaus surinkų duomenų slaptumą, neduodantį ramybės „Taupkasės“ vadovams, grindė V. Valvonis.
Pateikia realių administravimo išlaidų neatitinkančius skaičius
Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi „Taupkasei“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Baklis“ – apie tai viešai paskelbė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir pati „Taupkasė“ bei nurodė įmonės kontaktus. „Atkreipiame dėmesį, kad bankroto administratorių skiria teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa – Lietuvos bankas nedalyvauja skiriant bankroto administratorių“, – nurodė V. Valvonis.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, nuo 2004 m. leidimą administruoti bankrotus turinti bendrovė „Baklis“ yra baigusi 156 visoje Lietuvoje veikusių įmonių bankroto procedūras. Nedaug atsilieka ir „Verslo administravimo centras“, kuriam vadovaujantis E. Kochanauskas, laikinai administravęs „Taupkasę“, unijos buvo apkaltintas finansinių kompetencijų trūkumu – 152 procedūros. Iš jų 80 užbaigė pats E. Kochanauskas.
Klausimą, ar, kaip teigia „Taupkasės“ atstovai, 131 890 eurų kas mėnesį atsieinančios „Baklio“ teikiamos bankroto administravimo paslaugos nėra per brangios, V. Valvonis atrėmė teigdamas, kad „Taupkasė“ tiesiog pateikia klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją.
„Visų pirma, Kauno apygardos teismas nustatė, kad administravimo išlaidų sąmata negalės viršyti 60 tūkst. eurų įskaitant mokesčius. Antra – tokia suma mokama ne per mėnesį, o visam laikotarpiui iki kreditorių susirinkimo, kol bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Tai tik vienas žmones klaidinančios informacijos pavyzdžių“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
„Citadele“ banką rinkosi pagal vietą ir siūlomas sąlygas
V. Valvonis turėjo argumentų ir kodėl „Taupkasės“ finansines operacijas vykdyti ir draudimo išmokas mokėti pavesta būtent „Citadele“ bankui: „Atsižvelgiant į preliminarius draudžiamojo įvykio dieną turimus duomenis apie kredito unijos indėlininkų skaičių (apie 2575), pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą (18,3 mln. eurų) bei veiklos vykdymo ir klientų aptarnavimo adresus, buvo nuspręsta draudimo išmokas mokėti per išmokų mokėjimo agentą – Kauno mieste veikiančią kredito įstaigą.“
Tokia procedūrų eiga, pažymėjo pašnekovas, numatyta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme bei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tarybos patvirtintose Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklėse.
„Įvertinus visus gautus pasiūlymus, atitinkančius Draudimo išmokų mokėjimo agento atrankos sąlygų reikalavimus, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirinko draudimo išmokų mokėjimo agentą, pasiūliusį geriausias sąlygas. Juo tapo AB „Citadele“ bankas“, – sakė V. Valvonis.
Ir nors kredito unijos narių indėliai įstatymų nustatyta tvarka yra apdrausti, „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, iš likusio „Taupkasės“ kapitalo apmokėjus bankroto procedūrą bei išpardavus bendrovės turtą, unijos nariams atgauti pajus (privalomus narystės įnašus – „Kas vyksta Kaune“), siekiančius nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų, šansų praktiškai nėra.
Nuostolingai dirbo ne vienerius metus
Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktorius nepatingėjo pateikti ir daugiau duomenų, grindžiančių kredito unijos nemokumą ir galiausiai pradėtą bankrotą.
„Pirmiausia, „Taupkasės“ licencija buvo atšaukta dėl to, kad kredito unija nevykdė pagrindinio su kapitalu susijusio – kapitalo pakankamumo – normatyvo. Tam, kad bet kuri kredito įstaiga galėtų priiminėti gyventojų indėlius, jį turi turėti pakankamą kapitalo šarvą. Didelių nuostolių ar sukrėtimų atveju jis veikia kaip buferis, neleidžiantis rizikuoti indėlininkų pinigais. Paprastai kalbant, nuostolinga veikla „valgo“ kredito įstaigos kapitalą, o pelnas gali būti naudojamas kapitalui stiprinti“, – aiškino specialistas.
Kaip sakė V. Valvonis, „Taupkasė“ nuo pat veiklos pradžios 2012-aisiais kasmet dirbo nuostolingai, išskyrus 2014 m. O net ir tais metais, kai „Taupkasės“ kapitalas galėjo būti sustiprintas, nepaisant Priežiūros tarnybos įspėjimo, nuspręsta didžiąją dalį pelno – apie 720 000 eurų – išmokėti kaip tantjemas (papildomas atlyginimas, mokamas valdybos nariams, direktoriams, aukštiems tarnautojams iš bendrovės grynojo pelno – „Kas vyksta Kaune“) trims asmenims: paskolų komiteto nariams ir pirmininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išmokėjimai atlikti neteisėtai. Iki šiol didžioji dalis išmokėtos sumos – apie 590 000 eurų – unijai nėra grąžinta.
„Po 2017 m. inspektavimo ir gavus laikinojo administratoriaus išvadą nustatyta, kad „Taupkasė“ ne tik neturėjo tinkamo kapitalo „šarvo“ – ji turėjo kapitalo skylę“, – vaizdžiai situaciją nusakė V. Valvonis.
Lietuvos banko atstovas taip pat pabrėžė, kad „Taupksė“ dažnai skolindavo neatsakingai, nepakankamai informuodavo klientus apie siūlomų terminuotųjų indėlių rizikas. Ir nors dirbo nuostolingai, investuodavo į turtą, nesusijusį su tiesiogine veikla. Pavyzdžiui, kredito unija įsigijo butą Kaune už 235 tūkst. eurų ir suremontavo jį už dar 50 tūkst. eurų, nors patalpos negalėjo būti naudojamos „Taupkasės“ reikmėms.
Unija taip pat buvo įgijusi bei išlaikė prabangius automobilius „Bentley Continental GT Speed“ ir „Porsche Panamera“, kuriuos teigė naudojanti reprezentaciniais tikslais, tačiau Lietuvos banko duomenimis šie sandoriai tebuvo lėšų šaltiniu atsiskaityti su vartojimo kreditus teikiančia įmone.
Peržvelgus „Taupkasės“ ir Lietuvos banko pateiktą informaciją, peršasi išvada, kad vandenis drumsčia patys veiklą stabdyti priverstos kredito unijos vadovai. Visgi skundus specialiosioms tarnybos bei teismams savo ruožtu pateikusi ir „Taupkasė“ – Vilniaus apygardos administracinio teismo, STT ir FNTT sprendimai artimu metu parodys, ar yra bent koks faktinis pagrindas abejoti bankroto procedūros inicijavimu ir eiga.
