Dažniausiai, didžiausia dantų problemų priežastis – dantų ėduonis, kitaip dar vadinamas kariesu. Kita ne ką mažiau svarbi ir visuomenėje dar sunkiai atpažįstama dantų ir dantenų liga – lėtinis periodontitas, kurio pasekmės – dantų klibėjimas ar net visiškas jų praradimas. Apie periodontitą, jo atsiradimo priežastis ir gydymą kalbame su Kauno odontologijos klinikos „Denticija“ gydytoja, periodontologe Laura Zablockiene.
Kas yra lėtinis periodontitas?
Tai lėtai progresuojanti liga, kurios metu pažeidžiamos dantenos ir alveolinis kaulas. Periodonto uždegimas pažeidžia atraminį danties aparatą, kurį sudaro dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas, alveolės kaulas. Šių ligų paplitimas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra didelis. Tarp vyresnio amžiaus žmonių periodontito paplitimas didėja ir maždaug tarp 50–60 metų amžiaus gyventojų pasiekia maksimumą. Statistika rodo, kad 30–35 proc. dantų yra netenkama dėl periodonto patologijos.
Kokie yra šios ligos požymiai?
Dažniausi pacientų nusiskundimai yra kraujuojančios dantenos (ypač valantis dantis), blogas burnos ertmės kvapas, padidėję tarpai tarp dantų, dantų jautrumas įvairiems dirgikliams, vėlesnėse stadijose – dantų paslankumas (judėjimas), maudžiančio pobūdžio skausmas.
Kokios lėtinio periodontito atsiradimo priežastys?
Periodonto nykimas vyksta dėl minkštosiose apnašose esančių bakterijų veiklos bei imuninę sistemą veikiančių veiksnių, tokių kaip rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris, netaisyklinga mityba, padidėjęs stresas bei genetiniai faktoriai. Minkštosios apnašos kaupiasi ant dantų akmenų, netikslių restauracijų, pažeistų dantų ertmių, kurios yra po dantenomis, apsinuoginusių šaknų, susigrūdusių dantų, todėl svarbus kokybiškas terapinis, ortodontinis gydymas bei protezavimas.
Kokie tyrimai atliekami norint nustatyti lėtinį periodontitą?
Diagnostika atliekama gydytojo periodontologo kabinete: matuojamos periodonto kišenių (tarpo tarp dantų ir dantenų) gylis, įvertinamas kraujavimo stiprumas, dantų paslankumas (judėjimas), apnašų kiekis. Taip pat atliekamos panoraminės arba 3D nuotraukos. Kenksmingiems mikroorganizmams nustatyti atliekamas PET testas, kuriuo nustatomas tikslus bakterijų kiekis, jų rūšys bei parenkamas gydymas antibiotikais.
Kokio gylio dantenų kišenės rodo periodonto patologiją?
Jeigu kišenės gylis siekia 1–3 mm – tai sveika dantenų kišenė, gydymo nereikia, jeigu siekia 3–5 mm – gali užtekti gydymo tik atliekant profesionalią burnos higieną bei kokybišką individualią burnos higieną, 5 mm ir daugiau – reikalingas profesionalus gydymas.
Kaip gydomas lėtinis periodontitas?
Gydymas atliekamas keliais etapais. Pirmiausia atliekama profesionali burnos higiena, žmogus apmokomas individualiai taisyklingai valytis dantis, atliekamas šaknų valymas ir nulyginimas. Vėliau atliekamas gilių periodonto kišenių valymas bei dezinfekcija. Kartu dažnai skiriamas ir gydymas antibiotikais. Gydymo pabaigoje atliekama gydytojo periodontologo apžiūra bei profesionali burnos higiena.
Kaip dažnai reikia lankytis pas odontologą po šio gydymo?
Pirmaisiais metais po gydymo gydytojo periodontologo apžiūra gali būti atliekama kas 1, 3 ar 6 mėnesius (parenkama individualiai). Profesionali burnos higiena atliekama kas 3–6 mėnesius.
Kokios galimos pasekmės negydant periodontito?
Tai gali būti ankstyvas dantų netekimas, estetikos bei kramtymo funkcijos praradimas, kas lemia gyvenimo kokybės suprastėjimą. Taip pat gali pasunkėti cukrinio diabeto eiga, padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kilo klausimų? Norite pasikonsultuoti?
Registruokitės čia arba kreipkitės į mus:
Vytauto pr. 14, Kaunas
Mob. tel. +370 671 96979
El. paštas: [email protected]
Facebook: www.facebook.com/kaunodenticija/
www.kaunodenticija.lt
