Kauno miestas galėtų išnaudoti milijoninius taupymo rezervus, jei pasuktų optimizavimo keliu. Taip pareiškė „Vieningo Kauno” frakcijos nariai specialiai surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje įvertinti įpusėjusią Kauno miesto tarybos 2011-2015 metų kadenciją.
Apibendrindami pusės kadencijos darbą miesto taryboje, „Vieningo Kauno” frakcijos nariai teigiamai įvertino sėkmingus sporto, infrastruktūros, kultūros projektus, tačiau nurodė, kad dabartinė valdančioji dauguma stabdo iniciatyvas, kurios padėtų miesto ūkį valdyti efektyviau ir sutaupyti miesto biudžeto bei miestiečių pinigus.
Opozicijoje esantys tarybos nariai įvardino sėkmingus įpusėjusios kadencijos darbus: Žalgirio arenos statybų užbaigimas, 2011 m. Europos krepšinio čempionato finalinio etapo įgyvendinimas, 2011 m. „Hanza dienų” organizavimas, A. Juozapavičiaus prospekto ir Parodos gatvės rekonstrukcijos, Kalėdinių eglių Rotušės aikštėje puošimas, Dainų slėnio susigrąžinimas į miesto rankas.
„Džiaugiamės, kad Kauno miesto tarybai per pastaruosius dvejus metus užteko pastangų susitelkti ir įgyvendinti sėkmingus projektus. Tačiau miesto potencialas žymiai didesnis, ypač akivaizdžios kol kas neišnaudotos galimybės taupyti Kauno biudžetą ir miestiečių finansus. To galima pasiekti profesionaliau ir atsakingiau valdant miesto ūkį. Manome, kad per likusius du šios kadencijos metus miesto taryba turės priimti labai svarbius sprendimus,” – teigė „Vieningo Kauno” frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis.
Galimos investicijos energetikos srityje
Kaip pavyzdį Kauno miesto tarybos nariai pateikė energetikos sektorių. Sausio pradžioje Kauno miesto savivaldybės valdoma įmonė „Kauno energija” ir AB „Lietuvos energija” pasirašė memorandumą dėl ketinimų kartu įgyvendinti Petrašiūnų kogeneracinės jėgainės statybos projektą. Tokias Kauno miesto vadovų palaimintas „jungtuves” kritikuoja „Vieningo Kauno” atstovai.
„Jeigu Kauno miesto savivaldybė pati vystytų Petrašiūnų kogeneracinę elektrinę, vėliausiai po 6 metų visas šio projekto uždirbtas pelnas galėtų būti paskirtas miesto gerbūvio kūrimui. Tačiau jeigu savivaldybė nevystys jėgainės savarankiškai, didžiąją dalį Petrašiūnų elektrinės pelno susižers projekto partneriai,” – teigė „Vieningo Kauno” valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.
Kauno miesto tarybos narys pabrėžia, jog tik turėdama ženklią dalį šilumos gamybos savo rankose, miesto savivaldybė gali diktuoti šilumos kainas Kaune. Todėl savivaldybei būtina investuoti į šilumos gamybą ir sudaryti konkurenciją privačioms šilumos katilinėms, kurios šilumą parduoda beveik tokiomis pačiomis kainomis kaip brangiomis rusiškomis dujomis kūrenama Kauno termofikacinė elektrinė.
„Miestas gali sutaupyti lėšų, o sutaupytas lėšas sėkmingai investuoti”, – teigė visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas” valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.
Centralizuoti viešieji pirkimai
„Siūlymus dėl savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų centralizavimo esame pateikę bemaž prieš metus. Nors iš pradžių mūsų siūlymai buvo sutikti skeptiškai, tačiau dabar tarybos narių dauguma suprato, kad bendras kuro, elektros ir kitų prekių pirkimas yra racionalus sprendimas,” – sakė Kauno miesto biudžeto ir finansų komiteto narys Tomas Bagdonavičius.
Kauno miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių kuro metinis poreikis yra apie 280 tūkst. litrų benzino ir 5209 tūkst. litrų dyzelino. Iki šiol individualiai elektros energiją perkančios savivaldybės įstaigos ir įmonės per metus suvartoja daugiau nei 80 mln. kWh elektros energijos už kurią sumokama apie 28 mln. Lt.
„Savivaldybės įmonių viešieji pirkimai atskleidžia paradoksalią situaciją: daugiau elektros perkančios bendrovės už kilovatvalandę moka brangiau, negu tos įmonės, kurios perka sąlyginai nedidelius kiekius. Jeigu savivaldybė teisingai įgyvendins bendrus kuro ir elektros viešuosius pirkimus – per trejus metus pavyks sutaupyti daugiau nei 5 mln. litų,” – teigė „Vieningo Kauno” frakcijai atstovaujantis Tomas Bagdonavičius.
Miesto tarybos narys taip pat atkreipė dėmesį, kad atlikti objektyvius paskaičiavimus labai sudėtinga dėl slepiamos informacijos. Pasak Tomo Bagdonavičiaus, dalis savivaldybės kontroliuojamų bendrovių sąmoningai vilkina arba visiškai nepateikia prašomos informacijos apie įmonių ūkio rodiklius miesto tarybos opozicijoje esančioms frakcijoms. „Vieningo Kauno” frakcijai netgi teko kreiptis į teismą, siekiant iš kai kurių savivaldybės įmonių išsireikalauti informaciją.
Dideli administravimo kaštai
„Vieningo Kauno” frakcijos nariai kritiškai vertina miesto valdančiųjų siekį didinti savivaldybės administracijos aparatą. Kadencijos pradžioje miesto savivaldybėje buvo panaikinti visi septyni departamentai, o darbuotojų skaičius sumažintas iki 750. Tačiau 2012 m. pabaigoje valdininkų skaičius didėjo iki 786, taip pat miesto vadovai užsimena apie departamentų atkūrimą.
Viena iš esminių savivaldybės administracijos problemų miesto tarybos nariai įvardina neūkišką ir brangiai kainuojantį savivaldybės turto valdymą. Kaip pavyzdį „Vieningo Kauno” frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis pateikia skaičius: Kauno savivaldybei priklauso daugiau nei 4600 gyvenamųjų patalpų. 296 šių patalpų yra savavališkai užimtos, o 413 – iki šiol neapgyvendintos.
„Šie skaičiai rodo, kad savivaldybės administracija nesusitvarko su turimu turtu. Šimtai neapgyvendintų socialinių būstų, kuriuos išlaikyti reikia miesto biudžeto lėšomis, savivaldybei neša penkiaženklius nuostolius kiekvienais metais. Miesto savivaldybė galėtų laisvus butus už nedidelį mokestį išnuomuoti jaunoms šeimoms, siekiančioms gyvenimą kurti Kaune,” – teigė Kauno miesto tarybos narys Povilas Mačiulis.
