Svarbi informacija juridiniams asmenims! Neatsiėmę teismo procesinių dokumentų, siųstų jūsų nurodytu buveinės adresu, teismo sprendimas gali būti priimtas Jūsų neinformuojant apie vykstantį teismo procesą.
Procesinių dokumentų įteikimo tvarka juridiniams asmenims reglamentuojama LR Civilinio proceso 123 straipsnyje, kuris numato, kad Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.). Vadovaujantis CPK 122 straipsniu procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo vieta yra juridinio asmens juridinių asmenų registre nurodytas buveinės adresas, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
Minėtos nuostatos reiškia, kad jei teismui nepavyks juridinio asmens buveinės ar kitu nurodytu adresu įteikti juridiniam asmeniui procesinių dokumentų, t.y. nurodytu adresu nebus darbuotojo, galinčio priimti procesinius dokumentus, teismas procesinius dokumentus išsiųs juridiniam asmeniui juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu ir laikys, kad procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui buvo įteikti, t.y. laikys, kad juridinis asmuo buvo tinkamai informuotas apie vykstantį teismo procesą. Kai šalis yra tinkamai informuota apie vykstantį teismo procesą teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Tačiau ilgą laiką teismų praktikoje nebuvo vieningos pozicijos, ar aukščiau įvardinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka turėtų būti taikoma teismo įsakymo išdavimo procese, kadangi procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, t.y. teismas išduodamas teismo įsakymą netikrina kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, teismo įsakymas neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka ir įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šios kategorijos bylose netikrina reikalavimo pagrįstumo, yra reali grėsmė, jog kreditoriaus reikalavimas skolininko atžvilgiu bus nepagrįstas arba pagrįstas tik iš dalies, tačiau bus vykdytinas, kadangi teismo įsakymas bus įsiteisėjęs. Deja, savo pažeistų teisių apginti negalėsite. Teismo įsakymas yra neskundžiamas, o aplinkybė, kad faktiškai Jums nebuvo įteikti procesiniai dokumentai nesudarys pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą prieštaravimams pateikti, kadangi procesiniai dokumentai bus laikytini įteiktais tinkamai, jei bus išsiųsti juridiniam asmeniui buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre (toliau – JAR).
Būtent tokį išaiškinimą priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-14-1075/2018, kurioje teisėjų kolegija nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu kaunas@kasvyksta.lt.
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo prašome kreiptis telefonu 8 671 29151 arba atvykti į advokatų kontorą “ADVOCATERA” Kaune.
