Rudenį Nemuno saloje planuojama atsodinti pusšimtį japoniškų vyšnaičių – sakurų. Kauniečiai netrukus vėl galės ne tik mėgautis šių, pavasarį pražįstančių, medelių grožiu, bet ir pasivaikščioti po kvapnią alėją, kurią ketinama suformuoti. Tikimasi, jog šis kartas bus sėkmingesnis nei tada – prieš daugiau kaip dešimtmetį.
Simbolis Kauno ir Japonijos draugystei įprasminti
Kauną medeliai turėtų pasiekti jau rugsėjį. Tai – Japonijos sakurų asociacijos dovana miestui, atkeliausianti tiesiai iš šios tolimos Rytų Azijos šalies.
„Didžiąją dalį sakurų Kaunui dovanos minėtos asociacijos atstovai ir kai kurie Japonijos miestai. Kauno organizacijos taip pat prisidės prie iniciatyvos ir padovanos dar 10 japoniškų vyšnaičių. Iš viso jų bus pasodinta penkios dešimtys“, – apie idėją pasakojo Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Pasak jo, pastaruoju metu juntamas ženklus postūmis santykiuose tarp Kauno ir Japonijos – kasmet jie tampa vis tvirtesniais. Tad atgimsiančios sakuros taps tarsi sėkmingos tarpusavio bendrystės simboliu.
Sakurų alėjos formavimas – didelė atsakomybė
„Kai sprendėme, kur pasodinti naujuosius medelius, nutarėme, jog tinkamiausia lokacija jiems augti – Nemuno sala. Specialistai šiuo metu sprendžia dėl konkrečios vietos, kur galėtų žydėti šios japoniškos vyšnios. Tikėtina, jog jos bus pasodintos netoli tos vietos kaip ir pirmosios, atsiradusios mieste 2003-aisiais. Tačiau šįkart japoniški medeliai nebus sodinami kaip atskirai išsidėstę teritorijos plote, priešingai – netoliese vieno iš pėstiesiems skirtų takų ketinama suformuoti sakurų alėją“, – komentavo vicemeras.
Tačiau, politiko teigimu, pirmiausiai pravartu sulaukti žinių apie baigiamąsias „Mokslo salos“ projekto įgyvendinimo detales, nes esą būtina kruopščiai įvertinti galimas būsimų objektų išsidėstymo Nemuno saloje vizijas.
„Reikia įvertinti ne tik tai, kiek teritorijos užims, pavyzdžiui, „Mokslo salos“ pastatas, bet ir tam tikrus kitus aspektus – sunkiasvorės statybinės technikos patekimą į lokaciją konkrečiu reikiamu metu. Atrodytų, sakurų pasodinimo realizavimas – paprasta idėja, tačiau tam reikia išties daugelio kompetentingų specialistų nuomonių įvairiais klausimais“, – detales akcentavo S. Kairys.
Būkle rūpinsis Kauno ir Japonijos specialistai
Preliminari data, kuomet Kaunui dovanotos japoniškos vyšnios atsiras mieste, jau žinoma. Medeliai Nemuno saloje turėtų būti pasodinti pirmojoje rugsėjo pusėje, vieno iš renginių, skirtų Sugiharos savaitei, metu.
Prieš dešimtmetį, minint Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 80-metį, Nemuno saloje buvo pasodinta 100 šių medelių. Japoniškos vyšnios augo prie pat Nemuno, arterijose tarp pėsčiųjų tiltų. Tačiau, kaip galima manyti, dėl palaužusių šalnų šiandien likę vos keletas iš jų.
„Kauno valdžios atstovai bendradarbiaudami su Japonijos sakurų asociacija stengsis užtikrinti, kad po to, kai sakuros bus pasodintos, atsakingi specialistai rūpintųsi tinkamo jų prigijimo žemėje subtilybėmis bei bendrąja būkle. Darysime viską, kad vėliau netektų jų iškasti ar keisti buvimo vietos. Tikimės, kad viskas pavyks“, – vylėsi Kauno vicemeras.
Klimatas – tinkamesnis nei ankstesniais metais
Pasak VDU Botanikos sodo medelyno darbuotojų, pastarųjų metų klimatas Lietuvoje yra tinkamesnis augti sakuroms, nes esą rečiau pasitaiko šaltų žiemų, kurių anksčiau buvo galima tikėtis dažniau.
Tačiau, japoniškas vyšnias patariama rinktis nelepios rūšies ir sodinti ne prie pat Nemuno kaip pastaruoju atveju, o kur nors toliau nuo vandens ir bent dvejus metus po pasodinimo apdengti, kad nenušaltų. Geriausias laikas sodinti sakuras esą pavasaris, tačiau ir rudens pradžia neturėtų būti pražūtinga.
