Šeštadienį Kauno rajone sunkiai susižalojus merginai, kuri važiavo automobiliu tempiamomis rogutėmis, Kauno klinikose sušaukta konferencija žiemiškoms traumoms aptarti. Ortopedo traumatologo doc. Egidijaus Kontauto teigimu, sunkūs sužeidimai pramogaujant dažnai patiriami apsvaigus ar tiesiog elgiantis neprotingai.
[galerija kiek=”8″]
„Pasikeitus klimato sąlygoms, tirpstant sniegui ir formuojantis ledo sluoksniui, jaučiasi pacientų su specifinėmis traumomis, kurios patiriamos slystant, krentant, skaičiaus augimas. Sudėtingų ir sunkių traumų padidėjimo nepajautėme, bet yra visokių raiščių patempimų, čiurnos, peties, alkūnės sąnarių sumušimų. Tokiems ambulatoriniams pacientams specifinio gydymo nereikia – taikoma imobilizacija, skiriamos nuskausminančios priemonės, šaldymas“, – pasakojo E. Kontautas.
Nerimą, anot jo, kelia sunkios traumos, kurias dažniausiai patiria vyresnio amžiaus žmonės, neblaivūs asmenys ir eismo įvykių dalyviai.
Pastaroji grupė susijusi su eismo sąlygų pokyčiu, padidėjusiu stabdymo keliu. Neprisitaikoma prie slidžios dangos, nepasirenkamas saugus greitis, atstumas. Po smūgių į automobilio šoną, galą patiriami dubens kaulų lūžiai, kaklo raiščių patempimai ir slankstelių lūžiai, galvos smegenų traumos.
„Pastebėjome, kad žiemos periodu sulaukiame 80 metų ir vyresnių žmonių antplūdžio. Jiems griūnant ir remiantis ranka, dažniausiai įvyksta žąstikaulio artimojo galo skeveldrinis lūžis, o krentant ant šono – šlaunikaulio artimojo galo lūžiai. Tokius pacientus sudėtinga operuoti dėl suardytos anatomijos – sunku fiksuoti implantus, kaulas osteoporotiškas, audinys praretėjęs“, – sakė gydytojas.
Antras dalykas, vyresniems pacientams sunku pasiekti operacinę – jie turi 3-4 gretutinius susirgimus: širdies nepakankamumas, lėtinės plaučių ligos, dar prisideda nemažas nukraujavimas po traumos.
„Vyresnio amžiaus žmones vadinu porcelianiniais puodeliais. Turime labai gražiai atrodantį senelį – šeima džiaugiasi, kad jis juda. O senelis ėjo, paslydo ir sudužo. Reikia jį sudėti į dalis – tai psichologiškai sunku ir mums, ir giminaičiams. Nors nukraujavimas ir nėra masyvus, jis senam žmogui gali turėti reikšmingų pasekmių“, – dėstė E. Kontautas.
Kaip pabrėžė E. Kontautas, gydant vyresnius žmones svarbus ir pooperacinis periodas, kai reikia užtikrinti tinkamą režimą, medikamentus, kad pacientas būtų saugus pats sau. Čia dažnai dirbama ir su psichiatrais.
„Sniego atsiradimas, viena vertus, suteikia džiaugsmo pacientams, yra šviesiau, gerėja psichologinė būklė. Lyginant su spaliu-lapkričiu, sumažėja buitinių konfliktų, bet daugėja paslydėlių, susižeidusių pramogaujant lauke“, – dvejopą žiemiškų kritulių poveikį įvardijo E. Kontautas.
Jis pastebėjo, kad tik Lietuvoje pradėjus veikti atviroms ir uždaroms slidinėjimo trasoms, didėjo keturiasdešimtmečių ir vyresnių pacientų kontingentas.
„Žmogus pagalvoja, kaip jis gali nemokėti slidinėti, stoja ant slidžių ir patiria sunkius sužalojimus. Atvažiuodavo ir traumuotųjų iš užsienio, slidinėjančių kalnuose. Klausdavome, ar turėjote pakankamai patirties leistis sudėtinga trasa, o jie sako – „kaip aš pasirodysiu prieš kitus, kad nemoku slidinėti“. Raištis plyšta per kelias sekundes, o gydymas užtrunka ilgai, darbingas žmogus praranda mobilumą“, – įspėjo E. Kontautas.
Itin sunkių traumų atvejais gydymo periodas priklauso nuo to, kokie kaulai lūžę, kokie vidaus organai sužaloti. Dažniausiai, kaip pasakojo gydytojas, atsitrenkus į kliūtį įvyksta atviri blauzdikaulio lūžiai, taip pat šlaunikaulių lūžiai. Jeigu lūžta abi blauzdos, iškart patiriamos dvi operacijos išoriniam fiksavimui, po to – dar dvi gijimo revizijai, vidiniam fiksavimui. Geriausiu atveju, iškart keturios operacijos, gijimas – 6-8 mėnesiai.
„Galima dėvėti šalmą, kažkokias apsaugas, bet kalbant apie prie automobilio pritvirtintas rogutes, kai greitis didelis – vieną vietą apsaugosi, traumuota bus kita. Negalima net kalbėti, kad šitaip prikabintomis rogutėmis įmanoma važiuoti saugiu greičiu. Tokias linksmybes užbraukti storu raudonu pieštuku“, – aiškino E. Kontautas.
Su pritvirtintomis rogutėmis važiavusios ir į komą panirusios merginos atvejis šiemet, traumatologo žiniomis, pirmas toks sunkus sužeidimas. O nuo rogių nusivertusių ir nesunkiai sužalojusių vaikų, ko gero, yra ir daugiau.
Sunkių sužalojimų žiemą pavojingai pramogaujant, netinkamai pajuokaujant gydytojas sakė daugiau pastebėdavęs prieškriziniu laikotarpiu, 2006-2007 m.
„Prisižiūri klipų „YouTube“ ir nori atkartoti, kiti filmuoja. Per metus būdavo 3-4 atvejai, kai važiavo kažkaip prisirišę prie automobilio, o baigėsi tai rimtomis galvos traumomis, atvirais blauzdikaulių, šlaunikaulių lūžiais, dubens žiedo sužalojimais“, – pasakojo traumatologas.
Pasak E. Kontauto, pramogos ir linksmybės laviruoja ant pavojingos ribos. Jeigu norime žiemą pramogauti, reikia žinoti, kad tai gali atnešti ir daug ašarų. O apskritai linksmintis žiemą reikia apgalvotai, nevartoti alkoholio, nepasiduoti bandos instinktui, verčiančiam griebtis neprotingų veiksmų, kurie dažnai baigiasi traumomis.
„Jauni žmonės būna daugiau apsvaigę nuo alkoholio, lengvai pasiduoda nesąmonėms ir dažnai net negali tiksliai nupasakoti nelaimės aplinkybių, bet apskritai traumuoto jaunimo pastebime šiek tiek mažiau, vyresnių žmonių – daugiau“, – tvirtino gydytojas.
Vyresnio amžiaus žmonėms jis patarė vengti sudėtingo ėjimo nežinomoje teritorijoje, nors jie ir užsispyrę, nori būti nepamatuotai savarankiški. Vaikus – akylai prižiūrėti – užtenka akimirkai nusisukti, kad, rodosi, ramiai stovėjęs padūkėlis jau būtų kur atsitrenkęs.
„Bet kokiai amžiaus kategorijai svarbu – tinkama avalynė guminiu, lanksčiu padu, kurio sukibimas nekinta krintant temperatūra. Dar, kaip sakydavo močiutė senais laikais, jei labai slysta, užsidėti nailonines kojines – padidina trintį. Vairuotojams – saugus atstumas, tinkamai parinktas greitis“, – patarė E. Kontautas.
