Idėja savaitgaliui: Kauno svečius kviečia pasigrožėti Art Deco architektūra

Kol lauke dar nespaudžia žiemiškas šaltukas, ramų savaitgalį galima pasivaikščioti po istorines Kauno gatves. Šįkart skaitytojams portalas  „Kas vyksta Kaune” siūlo pasižvalgyti po Art Deco stiliaus pastatus pačiame miesto centre: Kęstučio g., S. Daukanto g., Laisvės alėjoje bei A. Mickevičiaus g.

Miesto lobius įvertino Europa

Kaip žinia, Art Deco (dekoratyvusis menas – red. pastaba) meno kryptis susiformavo XX a. 3-4 dešimtmetyje – tai sutapo su Kauno suklestėjimo laikotarpiu, kai miestas buvo Pirmosios Lietuvos Respublikos sostine (1918-1940 m.).

Art Deco naudotas modernioje dailėje, architektūroje. Šis stilius pabrėžia prabangą, yra modernus, simetriškas, daugiasluoksnis, pastatų fasadai įprastai atkartoja taisyklingų geometrinių figūrų formas, puošyboje naudojami tautiniai ornamentai, būdingos sluoksniuotos ir simetriškos formos.

Kauno Art Deco stilius britų leidinyje „The Guardian“ pateko į Europos miestų 10-tuką, kuriame geriausiai atsiskleidžia tarpukario Art Deco stilistika. Kaunas sąraše užėmė antrą vietą, jį aplenkė tik Paryžius. Neseniai Kaune lankęsis Čikagos Art Deco stiliaus gerbėjų asociacijos prezidentas Joseph Loundy miesto interjeruose išlikusius tarpukario elementus susižavėjęs apibūdino žodžiu: „Fantastika!”. Jis itin gėrėjosi Kauno miesto savivaldybėje išlikusiomis besisukančiomis lauko durimis, interjero detalėmis, puošniu liftu; taip pat Lietuvos banko masyviais Art Deco stiliaus šviestuvais.

Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būti įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kęstučio g. 49./R. Tenio nuotr.

Pasivaikščiojimas po Art Deco kvartalą centre

Architektūrinę kelionę kviečiama pradėti nuo Kęstučio g. 38, tarpukario ekonomisto, AB „Maistas“ valdytojo  Jono Lapėno namo (arch. Feliksas Vizbaras, 1932 m.), kuris tarpukariu buvo vienu moderniausių ir aukščiausių miesto pastatų.

Kitoje gatvės pusėje Kęstučio g. 49 name šiandien veikia automobilių remonto dirbtuvės.

Įsukę į S. Daukanto g. praeisite nr. 6 ir 8 – šie kampiniai atnaujinti namai irgi atskleis Art Deco stiliaus grožį.

S. Daukanto g. 14  – tai buvęs pirklių Šlapoberskių namas (arch. Leonas Ritas, 1928 m.), dekoruotas geometriškais zigzagais, rombais, neoklasicistine „graikiška” kauke su spinduliais.

Keliaukime į Laisvės al. nr. 68, kuriame buvo įsikūręs  „Metropolis” (arch. Nikolajus Andrejevas, 1899 m.) – prabangiausias Laikinosios sostinės restoranas. Ant stogo išvysime piramidės formos gausiai ir smulkiai dekoruotą bokštelį, jis dar horizontaliai suskaidytais fasadais.

Kitoje Laisvės al. pusėje, nr. 55, buvę „Pienocentro” bendrovės rūmai (arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir Karolis Reisonas, 1931-1934 m.), seniau čia veikė krautuvė ir pieno baras, stilinga „Muralio” kirpykla. Šie rūmai laikomi vienais ryškiausių lietuviškojo funkcionalizmo pavyzdžių. Atkreipkite dėmesį į lenktą fasado siluetą, lenktus kampinius langus antrajame aukšte.

Kaimynystėje, Laisvės al. 53, autinio stiliaus „Pažangos” bendrovės rūmai (arch. F. Vizbaras, 1933-1934 m.), čia vykdavo tarpukario tautininkų partijos posėdžiai. Atkreipkite dėmesį į balkonus, jų dekoratyvias metalines tvorelių juostas.

Priešais – Laisvės al. 58 stovi Fridos Arkusienės „bauhauzinis” namas (arch. L. Zimanas, 1939 m.).

Laisvės al. 54, kino centras „Romuva”(arch. Nikolajus Mačiulskis, 1940 m.), kuris laikytas moderniausiu to meto kino teatru Kaune. Čia derinta Art Deco JAV kino teatrų fasaduose madinga „streamline“ estetika su tautinio stiliaus elementais.

Laisvės al. 50, Žotkevičių namas (arch. N. Andrejevas, 1850-1929 m.).

Laisvės al. 46a tarpukariu veikė kino teatras „Forum” (sovietmečiu „Laisvė”).

A. Mickevičiaus g. 19, Kauno karininkų ramovė (projektavo architektai Stasys Kudokas, prisidėjo Vladimiras Dubeneckis, Mykolas Songaila; inžinieriai Jonas ir Kazimieras Kriščiukaičiai, 1931-1937 m.). Ramovės fasadas neorenesansinis, interjeras dekoratyvus.

Jei turite noro keliauti už šio kvartalo, Art Deco stiliaus yra ir kiek toliau pastatyti Gaisrininkų rūmai, Centrinis paštas, Filharmonija, Lietuvos bankas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir M. K. Konstantino Čiurlionio meno muziejaus kompleksas. Užkilę Žaliakalnio funikulieriumi, pateksite į Kristaus Prisikėlimo arkikatedrą baziliką.

Įdomaus savaitgalinio pasivaikščiojimo!

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA