Šeštadienį 9 val. suėjo lygiai para kaip stoties laukimo salėje stoviniuoja dvi stoiškos figūros.
Pasibaigė penktadienį atidarytas organų donorystei skirtas renginys „Mirštu, kaip noriu gyventi“. Parą atlaikęs Vaidotas Poderis ką tik po performanso surengtoje „Laiku.lt“ paskyros „Facebook“ vaizdo transliacijoje teigė neabejojęs, kad išlauks visą parą, bet negalvojęs, kad bus taip sunku. „Šiuo iššūkiu įrodėme sau galį tiek išbūti ir paskleidėme žmonėms organų donorystės žinią, privertėme atkreipti dėmesį“, – sakė vaikinas.
Vaidotui prasmingą kompaniją palaikiusi Gitana Evseičikaitė, priešingai, nemanė, kad tiek išstovės. Teigia buvus visokių momentų – kai pavargo, pradėjo abejoti, bet labai džiaugiasi, kad ji ir Vaidotas tai padarė. „Mane laikė pažadas savo sūnui – sakiau, kad dėl jo išbūsiu visą laiką ir tai yra labai simboliška. Visą savo buvimą čia skyriau savo berniukui, jo širdelei“, – tvirtą motyvą įvardijo Gitana.
Šia meninės raiškos priemone dalyviai pateikė labai aktualią temą, problemą, vis dar esančią tabu. „Nuskambėjo žodis „herojiška“. Gal ir taip. Gal įprasminanti. Tiesiog labai svarbi, tik žmonės visai nesusimąsto, kad tai liečia ir juos. Iš tikro, performansas buvo ne tik apie tuos, kurie dalyvauja šioje laukimo fikcijoje, bet apie visus, net ir nelaukiančius donorų. Pirmą performanso dalį buvau stebėtoja, antrą dalį žiūrėjau į kitų žmonių akis, stebėjau reakcijas. Ne tik stovėjome, bet išgyvenome ir galvojome. Kad labai svarbu suprasti organų donoro laukiančių žmonių skausmą, ir dar, kad geriausiai suprasti tai gali tik turėjęs panašų išgyvenimą“, – ilgo laukimo metu patirtais išgyvenimais ir aplankiusiomis mintimis dalinosi Gitana.
Pasak Irenos Matijošaitienės fondo direktoriaus Andriaus Palionio, medikų pagalbos neprireikė nė vienam dalyvavusių tiek Vilniuje, tiek Kaune. „Renginys praėjo sėkmingai – tuo labai džiaugiamės ir tikimės, kad performansas paskatins žmones tapti organų donorais ir palengvins tų, kurie laukia donorų, dalią. Išvis Kaune ir Vilniuje užregistruota daugiau kaip 700 dalyvių – trumpai stovėjusiųjų neregistravome. Skaičiuojame, kad kartu sudėjus jie išstovėjo 1217 valandų, tai yra daugiau nei 50 parų“, – įdomią statistiką įvardijo A. Palionis.
Irenos Matijošaitienės fondas kasmet viena ar kita forma paskleidžia organų donorystės žinutę. Šiemet buvo kampanija „Mirštu, kaip noriu gyventi“, kurios akcentas – performansas dviejuose didžiuosiuose miestuose, o kitais metais, fondo direktoriaus teigimu, bus galvojama, kaip kitaip kreiptis į visuomenę.
„Nežinau, ar tai bus performansas – manau, nuolat reikia ieškoti naujų raiškos būdų, nes prie to, kas jau matyta, priprantama ir į tai neatkreipiamas dėmesys. Mūsų tikslas – kad žmonės suklustų ir bent jau pasikalbėtų apie donorystę su šeima“, – sakė A. Palionis.
