Norime kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Skolos suma siekia net 70 000,00 Eur. Sužinojome, kad skolininkas neseniai nusipirko naują prabangų automobilį, užuot gražinęs mums skolą. Bijome, kad skolininkas galėdamas laisvai disponuoti skolintais pinigais, juos visus išleis arba paslėps. Ką mums reikėtų daryti šioje situacijoje, kad taip neatsitiktų?
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
Kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, taip pat turėtumėte prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas 70 000,00 Eur sumai, uždraudžiant skolininkui areštuotu turtu disponuoti. Prašymą turėtumėte pagrįsti aplinkybe, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes skolininkas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turės galimybę laisvai disponuoti ir paslėpti savo turtą bei vienasmeniškai sudaryti sandorius.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
Kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu [email protected].
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo prašome kreiptis telefonu 8 671 29151 arba atvykti į advokatų kontorą “ADVOCATERA” Kaune.
Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros “ADVOCATERA“ interneto svetainėje www.advocatera.lt
