Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus turinčiai merginai lietuviškos kainos negalioja ir norint naudotis paslaugomis teks mokėti gerokai brangiau.
„Mūsų įmonėje įdarbinome merginą iš Ukrainos. Ji turi visus leidimus: dirbti, gyventi, metinę sutartį su įmone, yra aukšto lygio specialistė. Išsinuomoti butą problemų nebuvo, jos atsirado tik norint įsivesti internetą. „Telia“ pasiūlė geriausią kainą, bet sužinojusi, kad sutartį pasirašys užsienietė, pakeitė sąlygas: imamas trijų mėnesių užstatas, na, tai dar galima suprasti, nors nesusimokėti ir išvažiuoti į užsienį puikiai moka ir mūsų tautiečiai, mokama visa kaina už įrangą, o tai – 99 eurai, ir – įdomiausia – keičiasi kaina! Jeigu ji būtų lietuvė – planas kainuotų 8 eurus, o kadangi užsienietė – 10 eurų. Jie tai aiškina tuo, kad užsieniečiams nuolaidų netaiko“, – rašoma laiške DELFI.
Susisiekus su informacinių technologijų paslaugas teikiančios įmonės atstove (vardas ir pavardė DELFI žinomi), ji pasakojo, kad toks požiūris nemaloniai nustebino.
„Mums buvo paaiškinta, kad akcija taikoma tik klientams iš Lietuvos, tačiau palaukite, o parduotuvėje, kai užsieniečiai apsiperka, jiems irgi akcijos negalioja? Kaina užsienietei yra gerokai didesnė, – pasipiktino ji. – Kodėl užsieniečiams, kurie turi leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, turi visus dokumentus, yra taikomos didesnės kainos?“
„Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis komentavo, kad didesnes kainas galėjo lemti keli veiksniai, tačiau sakė, kad atskiros kainodaros užsieniečiams neturi.
„Lietuvos piliečiams ir ne Lietuvos piliečiams, turintiems lietuvišką asmens kodą, perkant tik paslaugas vertiname, ar klientas nėra skolingas mums arba kitiems kreditoriams, t. y. kitoms telekomunikacijų bendrovėms, greitųjų kreditų bendrovėms ir panašiai. Klientų neturinčių lietuviško asmens kodo patikrinti negalime. Skolos susidarymo atveju skolos išieškojimo arba pardavimo galimybių beveik nėra, todėl pagal rinkoje įprastą praktiką ir mūsų turimą patirtį prašome užstato“, – sakė jis.
A. Stasiulaitis nurodė, kad ir Lietuvos, ir šalyje leidimą gyventi bei dirbti turintiems kitų šalių piliečiams paprastai yra suteikiamos paslaugos su nuolaidomis.
„Konkrečiu minimu atveju apie Ukrainos pilietę, kuri dirba Lietuvoje ir nori naudotis „Telia“ paslaugomis, galėjo būti taip, kad mūsų konsultantai neturėjo visos būtinos informacijos arba neteisingai ją interpretavo pateikdami atsakymą“, – komentavo A. Stasiulaitis.
Jis sako, kad įmonė atsiprašo už nesusipratimą ir labai laukia šios klientės sugrįžtant.
Didesnės kainos taikomos ir kitur
Įmonės atstovė vardija, kad tai dar ne viskas: užsienietei brangiau kainavo ir bankų paslaugos, kai skirtinguose bankuose atsidaryti sąskaitas kainuoja nuo 50 iki 200 eurų. Lietuviams ir kitiems šalies rezidentams nemokama paslauga užsieniečiams kainuoja ir aiškinta, kad mokesčio dydis yra pagrįstas konkrečiomis dokumentų apdorojimo ir darbuotojų darbo sąnaudomis, pavyzdžiui, imamasi sustiprintos stebėsenos, užtikrinamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimas, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.
„Argumentai, kad ne Europos Sąjungos pilietį bus sunkiau surasti ar iš jo išieškoti žalą skamba kiek keistai, nes atvykusieji dirbti ir gyventi į Lietuvą privalo deklaruoti gyvenamąją vietą, privalo būti įdarbinti konkrečioje įmonėje ne mažiau kaip 12 mėnesių ir įmonė yra už jį atsakinga ir moka atlyginimą – tai jau yra gerokai didesnė apsauga nei pasirašant sutartį su Lietuvos gyventoju“, – kalbėjo moteris.
Pašnekovė įsitikinusi, kad papildomi didesnių kainų „saugikliai“ yra pertekliniai ir sudaro nekokį įspūdį apie Lietuvą, atgraso nuo atvykimo čia dirbti ir gyventi.
„Aš pasakoju kolegei, kaip Lietuvoje mėgstami užsieniečiai, ukrainiečiai, o kur ji beeitų mato didesnes kainas, specialias sąlygas, nepasitikėjimas ir panašiai“, – apgailestavo pašnekovė.
Įmonė skaičiuoja, kad profesionalė iš Ukrainos sutiko imigruoti į Lietuvą kovo pabaigoje, tačiau galutinai dokumentai bus sutvarkyti tik rugsėjį.
„Tai pirmas kartas, kai mes darbiname užsienietę iš trečiųjų šalių ir šis kelias nebuvo labai lengvas. Tačiau Lietuvoje tokio specialisto neradome, o su panašaus profilio įmonėmis Ukrainoje dirbome ir žinojome, kad tos šalies rinkoje mums tinkančių specialistų yra“, – pasakojo ji.
Įmonei teko Lietuvoje įrodinėti, kad tokio specialisto reikia: kelis mėnesius Darbo biržos tinklalapyje laikyti skelbimą, kad ieškomas darbuotojas.
„Ir tai dar ne viskas, turėjome pateikti ne tik dokumentus dėl samdomos profesionalės baigto universiteto, bet ir dokumentus apie jos patirtį mūsų srityje, baigtus kursus. Tad vienas vargas, kol žmogų įdarbini, kitas – su kuriuo susiduri jau čia“, – kalbėjo ji.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
