Reaguodami į liepos pradžioje įsigaliosiantį įstatymą, šalies bankai keičia kreditavimo sąlygas įsigyjantiems būstą. Dėl to kai kuriems gyventojams teks pamiršti svajonę apie paskolą ir nuosavą būstą.
Tai itin aktualu emigrantams, kurie pajamas gauna ne eurais ir gyvena, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Danijoje, kitose ne euro zonos šalyse, JAV arba Rusijoje. Prognozuojama, kad tokie nauji ribojimai ateityje gali paveikti šalies būsto rinką.
Tiesa, užsukti paskolų kranelį emigrantams žada ne visi bankai, o tik tie, kurie nenorės prisiimti nuostolių, jeigu svarų, kronų, zlotų ar dolerių kursas smarkiai pasikeis.
Angliškos algos Lietuvoje nepakako
DELFI skaitytoja Ieva (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) pasakojo Lietuvoje dirbanti neblogai apmokamą kūrybinį darbą. Jos draugas pastaruosius kelerius metus darbuojasi Anglijoje, už kvalifikuotą darbą taip pat gauna gerą atlyginimą.
Trisdešimties dar neturintys vaikinas ir mergina jau seniai planuoja apsigyventi kartu ir maždaug 9 mėnesius Vilniuje ieško būsto.
„Mums patinka senamiestis, dėl to dairėmės kokios palėpės. Aišku, tai kur kas rizikingesnis pasirinkimas nei naujos statybos butas, bet gerai paieškojus galima rasti už įkandamą kainą. Aišku, lieka klausimas, kiek reikės pinigų keičiant stogą ar įsirengiant patalpas“, – pasakojo pašnekovė.
Ievos teigimu, prieš kurį laiką jie netyčia rado parduodamą daugiau kaip 60 kv. m. palėpę visai netoli Gedimino pr. Vis dėlto poros svajonės ją nusipirkti liko neįgyvendintos.
„Brokeris vis skubino greičiau sudaryti sandorį, sumokėti rankpinigius. Taigi, norėdami gauti paskolą, birželio pradžioje apsilankėme dviejuose bankuose. Pirmiausia, buvome įspėti, kad toks NT yra nelikvidus, dėl to gali suteikti daugiausia 70 proc. jo vertės siekiančią paskolą. Tai reiškia, kad realiai – nuo 50 proc. iki 70 proc.
Tačiau buvo dar vienas banko reikalavimas – kad turėtume dar po 500 Eur kiekvienam kvadratiniam metrui ploto būsimam patalpų remontui. Žodžiu, kad gautume paskolą palėpei, patys turėjome turėti apie 60 tūkst. Eur. Mes turėjome susitaupę tik pusę šitos sumos. Taigi, nusižiūrėtą palėpę teko pamiršti“, – pasakojo mergina.
Anot jos, banko neįtikino ir solidžios Anglijoje dirbančio vaikino pajamos – esą banko darbuotoja pripažino, kad jos nemažos, bet perklausė, ar nežinome, kas vyksta su „Brexit“ ir pan. Be to, kaip aiškino banko darbuotojai, po liepos 1 d. būsto paskolų iš viso neteiks gyvenantiems Anglijoje.
Bankai elgsis skirtingai
SEB banko Produktų plėtros skyriaus vadovas Gintautas Giržadas atkreipė dėmesį, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui, klientams, kurie gauna pajamas ne eurais, gali būti sunkiau pasiskolinti nuosavam būstui.
Vadovo teigimu, atsižvelgiant į šį naują reglamentavimą, priimtas sprendimas, kad įsigaliojus įstatymui SEB bankas nebeteiks būsto kreditų užsienio valiuta taip, kaip jie yra apibrėžti naujame įstatyme.
„Dėl to klientams (gyvenantiems tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyje), kurie pajamas gauna ne eurais, arba kurie reziduoja ne euro zonos šalyje, suteikti būsto kredito negalėsime. Būsto kreditus SEB bankas teikia tik eurais, todėl po liepos 1 d. būsto paskolos sutartį galėsime sudaryti su klientais, kurie pajamas gaus eurais ir bus euro zonos šalies gyventojai“, – komentavo G. Giržadas.
Tai reiškia, kad paskolos būstui šiame banke negalės gauti ne tik gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, bet ir kitose emigrantų pamėgtose Europos šalyse – Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Lenkijoje ir kt., taip pat JAV, Rusijoje ar kitose pasaulio valstybėse. SEB banko atstovai neatskleidė, kokią dalį būsto paskolų suteikia ne eurais.
Tiesa ne visi bankai ketina laikytis tokios politikos. Kaip informavo DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta jo atstovaujamame banke nuo liepos 1 d. radikaliai keisti kreditavimo sąlygų nenumatoma.
„Minėtas įstatymas mūsų banke kliento galimybių beveik nepaveiks. Kuriame reikiamus produktus ir klientų informavimo sistemą taip, kad atitiktume įstatymo reikalavimus“, – komentavo jis ir patikslino, kad nėra numatyta visiškai neišduoti paskolų pajamas gaunantiems ne eurais ir gyvenantiems ne euro zonos valstybėse.
V. Lopeta taip pat informavo, kad praėjusiais metais jo atstovaujamame banke maždaug 10 proc. naujų būsto kreditų buvo išduoti klientams, pajamas gaunantiems ne eurais.
„Asmenų, kurie pajamas gauna svetur, mokumas vertinamas atsižvelgiant į atsakingo skolinimo nuostatus, tai reiškia, gali būti taikomi aukštesni pajamų reikalavimai bei prašoma didesnio dalyvavimo turto pirkime savo lėšomis“, – aiškino DNB banko atstovas.
Pasigedo apibrėžtumo
„Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas neatsakė, kiek šio banko būsto paskolų gavėjų pajamas gauna ne eurais. Esą didžioji dalis būsto paskolų suteikiama Lietuvos gyventojams, pajamas gaunantiems eurais.
„Visi klientai, kurie kreipiasi į banką dėl būsto paskolos, yra vertinami individualiai – vertinama kliento finansinė situacija, jos stabilumas, tęstinumas ilguoju laikotarpiu. Šiais atvejais gali būti taikomi griežtesni mokumo vertinimo rodikliai, siekiant užtikrinti klientų gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus sumažėjus pajamoms“, – komentavo jis.
Ekspertas pripažino, kad dėl liepą įsigaliojančio įstatymo bus pokyčių finansuojant klientus, gaunančius pajamas kita valiuta nei eurai ar gyvenančių užsienyje.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad naujuose reikalavimuose ne viskas yra apibrėžta iki galo. Mes ieškosime galimų sprendimų, kurie padėtų įgyvendinti naujus įstatymo reikalavimus šių klientų finansavimui.
Tačiau kol atitinkamos priemonės nėra įgyvendintos, tikėtina, jog nuo liepos 1 d. klientų, gaunančių pajamas kita valiuta ar gyvenančių užsienyje, finansavimas tam tikrais atvejais gali būti apribotas“, – svarstė „Swedbank“ atstovas.
Valiutos kurso rizika – bankui
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė išskyrė du atvejus, kaip naujame įstatyme apibrėžiama, kada bus laikoma, jog būsto kreditas imamas užsienio valiuta.
Pirma, kai kreditas yra išreikštas kita valiuta nei vartotojo gaunamų pajamų valiuta. Pavyzdžiui, kai vartotojas gauna pajamas svarais, Norvegijos kronomis, tačiau nori imti kreditą eurais. Tokie kreditai bus laikomi kreditais užsienio valiuta.
Antra, kai kreditas išreikštas kita valiuta nei valstybės narės, kurioje vartotojas nuolat gyvena, valiuta. Pavyzdžiui, vartotojas gyvena Lenkijoje, kur valiuta yra zlotai, tačiau nori imti kreditą eurais. Toks kreditas bus laikomas kreditu užsienio valiuta.
„Kad tokie kreditai bus laikomi kreditais užsienio valiuta, savaime nereiškia, kad jie negalės būti išduodami vartotojams. Nebent kredito davėjai neteiktų tokios paslaugos“, – komentavo J. Tarasevičienė.
Anot jos, kreditai užsienio valiuta dėl jos kurso svyravimo rizikos yra sudėtingesni produktai nei įprasti kreditai, imami ta pačia valiuta kaip gaunamos pajamos.
Taigi tokius kreditus buvo nuspręsta detaliau reguliuoti ES lygiu. Lietuvoje įsigaliojantis įstatymas įgyvendina ES direktyvą, kurioje nustatytos tam tikros vartotojų apsaugos priemonės.
„Įstatyme įtvirtinta vartotojo neatlygintino konvertavimo teisė. Tai reiškia, kad kredito sutarties ir vartotojo pajamų valiutos kursui pakitus daugiau nei 20 procentų, vartotojas turės teisę sutarties valiutą neatlygintinai konvertuoti į šalių sutartą valiutą.
Be šios neatlygintino konvertavimo teisės įstatymas numato, kad prieš sudarant kredito užsienio valiuta sutartį kredito davėjas privalo pasiūlyti vartotojui priemonę, skirtą užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ar valdyti“, – aiškino Lietuvos banko atstovė.
Kai kuriose ES šalyse (pvz., Lenkijoje) būsto paskolas pasiėmę gyventojai susidūrė su didžiuliais sunkumais dėl valiutų kursų svyravimų prieš kelerius metus.
Tikėdamiesi mažesnių palūkanų dalis gyventojų (beje, ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje) paskolas buvo paėmę Šveicarijos frankais. Šiai valiutai pabrangus 20-30 proc. maždaug tiek tada lenkams padidėjo ir kredito įmokos, nors atlyginimai vietine valiuta liko tie patys. Sureagavus valdžiai dalį nuostolių dėl pasikeitusio valiutų kurso turėjo prisiimti komerciniai bankai. Nauja direktyva priimta siekiant išvengti panašių situacijų.
Galimi NT rinkos pokyčiai
Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pripažino, kad įsigaliojantis įstatymas ir nauji apribojimai užsienyje pajamas gaunantiems lietuviams gali paveikti būsto rinką.
„Žinome, kad iš užsienyje dirbančių tautiečių siunčiamų lėšų NT irgi įsigyjamas, į jį investuojama. Jeigu pinigų srautai iš užsienio dėl vienų ar kitų priežasčių sumažėtų, tada taip, tai paveiktų rinką“, – komentavo asociacijos vadovas.
Jis pripažino girdėjęs, kad dėl liepą įsigaliojančio įstatymo kai kurie didieji bankai, suteikiantys nemažą dalį visų būsto paskolų, ketina neišduoti paskolų užsienyje gyvenantiems lietuviams.
„Iš tiesų įtakos tai turės. Kokio masto ji bus? Kol to nėra, sunku pasakyti. Be to, galbūt tautiečiai ieškos alternatyvių kreditavimo būdų. Galbūt kredito unijos teiks būsto paskolas. Aišku, jų palūkanos nėra labai konkurencingos, bet gal kai kuriems bus išeitis. Kita vertus, gal kiti bankai taps aktyvesni. Bet matyt ši rinka kažkaip reaguos į šį draudimą“, – svarstė M. Statulevičius.
Jo teigimu, sunku būtų įvertinti, kokią dalį butų ir namų Lietuvoje nuperka emigrantai. Tačiau ji esą vargiai bus didesnė nei 3–5 proc. Tačiau ir tarp šių asmenų nemažai tokių, kurie būstą įsigyja be banko paskolos.
Daugiau informacijos skaitykite čia.
