Šios savaitės pradžia Kaune įsikūrusiai nekilnojamojo turto vystytojai „Nuova“ prasidėjo perkūnu iš giedro dangaus – per porą valandų įmonė neteko net 4 jos valdytų feisbuko verslo profilių, viršijusių 20 tūkstančių sekėjų.
[galerija kiek=”8″]
Prireikė daugiau kaip trijų parų, kad sutelktos pastangos susigrąžinti ilgus metus kurtą komunikacijos kanalą, duotų reikiamą rezultatą. Ketvirtadienį „Nuova“ vėl valdė tris iš keturių pirmadienį užgrobtų profilių: Nuova.lt, Akacijuvilos.lt, Birutesparkas.lt, o naktį į šeštadienį feisbukas sugrąžino ir ketvirtą pavogtą profilį – Garsvesslenis.lt.
Įtarimą sukėlė netikėti veiksmai
Kad įmonės valdomuose profiliuose vyksta neįprasti veiksmai, pirmoji pastebėjo teisės administruoti profilius netikėtai netekusi „Nuova“ komunikacijos vadybininkė. Nors įrašai rodė, kad merginą iš administratorių pašalino jos vadovė Liuda Znaidauskienė, paaiškėjo, kad tuo metu jos vardu jau veikė minėtų paskyrų užgrobėjai, skubėję kuo greičiau „išmesti“ iš administratorių teisėtus paskyrų valdytojus. Per porą valandų ėmė aiškėti reali situacija, net trims paroms paralyžiavusi įmonės komunikaciją viešojoje erdvėje.
Užgrobėjai kildino save iš Indonezijos bei turėjo kėslų paspęsti pinkles dar didesniam aukų ratui – pavogtuose profiliuose talpinamose anketose vartotojai buvo kviečiami registruotis ir palikti savo slaptažodžius. Specialistai perspėja, jei pildėte panašaus pobūdžio anketas, labai gali būti, kad jau patekote į juodąją slaptažodžių rinką ir turėtumėte nedelsdami susirūpinti savo internetinių paskyrų saugumu.
Patarimas – kuo dažniau keisti slaptažodžius
Pradėjus aiškintis kaip įvyko paskyrų užgrobimas, paaiškėjo, kad kelią šiems veiksmams paklojo gerokai ankstesnis kibernetinis nusikaltimas. Dar 2012 m. nusikaltėliai užgrobė interneto radijo „Last FM“ klientų duombazę, kurioje per asmeninę paskyrą buvo prisiregistravę ir „Nuova“ vadovai. Tokiu būdu nusikaltėliams tapo prieinami prisijungimai prie įmonės valdomų verslo puslapių, kurie dažniausiai kuriami per asmenines paskyras.
„Apmaudžiausia, kad mes galėjome apsisaugoti nuo šios atakos, tačiau kol pirmą kartą asmeniškai nesusiduri su tokio pobūdžio internetiniais nusikaltimais galvoji, kad esi saugus ir jau tau tai tikrai taip nenutiks“, – sako „Nuova“ marketingo vadovė L. Znaidauskienė. Pasak moters, didžiausias jų aplaidumas buvo tas, kad ilgus metus nebuvo keisti el. pašto ir feisbuko puslapių slaptažodžiai. Žinodami vienos paskyros kodą, internetiniai vagys gana lengvai „nulaužė“ ir prisijungimą prie feisbuko.
Pasak įmonę iš bėdos gelbėjusio IT specialisto Augustino Bacvinkos, tokioje situacijoje, kuomet įsilaužimas įvyksta žinant arba atspėjus slaptažodį, yra labai sudėtinga įrodyti, kad vykdomi veiksmai yra nelegalūs.
Nei viena tarnyba nesusidomėjo šia istorija
L. Znaidauskienės vertinimu, ši istorija apnuogino ir dar vieną tiesą, kad internete veikiantys nusikaltėliai realiai egzistuoja, bet nėra jokios viešos pagalbos su jais kovoti. „Kreipėmės į policiją, į Ryšių reguliavimo tarnybą, jų atsakymas buvo – nėra teisinės bazės, ką daryti tokiais atvejais. Mums pasakė, kad jei būtų užgrobtos banko sąskaitos, pavogti pinigai – tai nusikaltimas, tačiau feisbukas ir jo sekėjai – ne materialus turtas, nors visi suprantame, kad dabartiniame amžiuje verslas labai daug investuoja į komunikaciją ir mums buvo padaryta ir finansinė žala“, – sakė L. Znaidauskienė.
Tad buvo priimtas sprendimas privačiai samdyti IT specialistą, kuris per kelias valandas pasiūlė realų planą ir nedelsiant buvo imtasi jį įgyvendinti. Pirmiausia buvo sukurtas naujas feisbuko profilis „Nuova“, kuriame paskelbta apie ankstesnių profilių užgrobimą ir prašoma klientų jokiu būdu nespausti ten esančių nuorodų. Žinoma, naujai sukurto profilio populiarumas buvo labai menkas ir žinutė vangiai sklido internetinėje erdvėje. Tuomet pabandyta susisiekti su užgrobėjais, tikintis pradėti derybas dėl profilių susigrąžinimo. „Matėme, kad profilius valdo keturi asmenys, kurių buvimo vieta – Indonezija. Trys paskyros atrodė netikros – sukurtos ne realių asmenų, vienos moters – gana reali, tačiau gali būti, kad ši paskyra taip pat buvo pasisavinta mus užpuolusio nusikaltėlio ar jų grupės“, – sakė A. Bacvinka. Pasak IT specialisto, iš užgrobėjo nebuvo gauta jokia atgalinė žinutė.
Pavyko prisibelsti į feisbuko duris
Tad liko vienintelė viltis – prašyti feisbuko administracijos pagalbos. Iškart po nusikaltimo buvo parašyta daugybė laiškų visais įmanomais šio socialinio tinklo adresais. „Dauguma konsultavusių asmenų buvo įsitikinę, kad mums nepavyks, nes feisbukas labai retai reaguoja į vartotojų prašymus, o į daugumą mūsų užklausų atėjo automatiniai, robotų rašomi atsakymai“, – pasakojo A. Bacvinka. Pasak specialisto, kol nusikaltėliai elgėsi gana legaliai – nusavino paskyras, keitė jų pavadinimus, talpino savo informaciją, buvo labai sunku argumentuoti feisbukui, kad vyksta neleistina veikla. „Tačiau, kai jie pradėjo talpinti nuorodas su anketomis, kuriose pradėjo prašyti palikinėti savo paskyrų duomenis su slaptažodžiais, užsiimti taip vadinamu „fishing“, tuomet tapome gerokai tvirtesni, kad pavyks įrodyti nelegalią veiklą“, – pasakojo A. Bacvinka.
Pradžioje apie nelegalias anketas buvo informuoti naršyklių valdytojai, kurie ėmė efektyviai šalinti nusikaltėlių talpinamas nuorodas. Po trijų parų pagaliau į šią veiklą dėmesį atkreipė ir pats feisbukas, iš vieno skyriaus atėjo jau realaus darbuotojo rašytas laiškas, kuriuo buvo informuojama, kad „Nuova“ laišką peradresuos reikiamam skyriui. Ištyręs veiklą, feisbukas greičiausiai įsitikino lietuvių tiesa, blokavo nusikaltėlių paskyras ir sugrąžino administravimo teises teisėtiems savininkams.
„Manau, labiausiai mums padėjo tai, kad iki paskutinės minutės nenuleidome rankų, nepasidavėme skepticizmui, atidžiai sekėme nusikaltėlių veikla ir galiausiai įrodėm pačiam feisbukui, kad jų erdvėje vyksta nusikaltimas“, – sako įmonei verslo komunikacijos kanalą iš užgrobėjų sugrąžinęs A. Bacvinka.
