Parlamente rengiama nauja iniciatyva išplėsti dvigubos pilietybės galimybes – norima suteikti teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie įgytų Europos Sąjungos (ES) arba NATO valstybės pilietybę.
Tokį Pilietybės įstatymo papildymą parengė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Ją jau parėmė visų Seimo frakcijų seniūnai, parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasirašyti projektą žada ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Tikimės surinkti daugiau negu 100 Seimo narių parašų ir atiduoti projektą registruoti kartu su politine žinia, kad yra tokia Seimo politinė valia“, – BNS sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Pagal projektą, siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietybę išsaugotų pilietis, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.
Pasak G.Landsbergio, tokią pataisą reikėtų priimti ilgai nelaukiant.
„Visa skuba pirmiausia siejasi su „Brexit“, ypač po Theresos May (britų premjerės – BNS) paaiškintų aplinkybių, kad žmonėms norint išsaugoti socialines garantijas Didžiojoje Britanijoje, gali tekti rinktis ir jau gana greitai, kokios pilietybės jie norėtų. Turbūt visi suprantame, kad dėl geresnio gyvenimo, kuris dar šiuo metu yra Anglijoje, žmonės pasirinks Didžiosios Britanijos pilietybę, ne Lietuvos. Dėl to manome, kad reikia eiti šiuo metu ir skubiai“, – BNS sakė konservatorius.
Anot jo, kadangi anksčiau toks siūlymas buvo teiktas ir sukritikuotas kaip galbūt prieštaraujantis Konstitucijai, būtų galima priėmus pataisą iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl išaiškinimo.
„Manome, kad po naujausio Konstitucinio Teismo išaiškinimo yra pasikeitusios aplinkybės. Išaiškinta, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, tokių žmonių skaičius yra smarkiai išaugęs. Su litvakais ir su asmenimis, išvykusiais nuo iki 1990 metų, skaičiuojame apie 23 tūkst. žmonių“, – tvirtino G.Landsbergis.
„Siūlytume KT papildomai išaiškinti. Mūsų supratimu, kad tai jau nebėra taikytina nuostata, kad išskirtiniai atvejai yra labai reti“, – pridūrė jis.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.
„Jeigu matytume, kad įstatymo nepavyktų priimti dėl kokių nors priežasčių, tada referendumo variantas neatmestinas“, – sakė G.Landsberigs.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.
