Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė širdį veriantis skaitytojos Gabrielės laiškas. Šiuo metu jauna moteris gyvena Didžiojoje Britanijoje ir laukiasi pirmojo vaikelio, tačiau Lietuvoje liko jos nerimas dėl mamos, apie kurią, kaip teigia Gabrielė, jau keletą metų nieko negirdėjo. Skaitytoja viliasi, jog atsiras geros valios žmonių, kurie suteiks taip laukiamų žinių apie jos mamą Renatą.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ pagalba surado per kelias valandas
Apie 10:45 val. portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė džiugi žinia – dukra jau surado savo motiną sveiką ir gyvą! Ji rašo: „Labai Jums ačiū. Aš radau savo mamą gyvą ir sveiką, ką tik baigėme kalbėti telefonu. Ašarų sustabdyti negalėjau… Netikėjau, kad taip greitai atsiras, ačiū!”.
Paskutinį kartą regėjo prieš kelerius metus
Pasak Gabrielės, paskutinįjį kartą savo mamą ji matė 2015 metų vasarą, rugpjūčio mėnesį. „Tuomet ji gyveno Žemųjų Šančių mikrorajone, prie Šančių poliklinikos, Kaune. Tikslaus adreso neatsimenu, tačiau tame mikrorajone mes matėmės paskutinį kartą. Daugiau mamos nebemačiau“, – pasakoja portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja Gabrielė.
Paklausta apie išskirtinius bruožus, jauna moteris paminėjo, jog mama Renata turi didelį apgamą kaktos viduryje. „Kai ją mačiau paskutinį kartą, mamos plaukai buvo tamsiai rudi, ilgio maždaug iki pečių. Ji – apie 170 cm. ūgio, nestambaus kūno sudėjimo. 45 metų amžiaus“, – sako Gabrielė.
Prieš kurį laiką į Žemuosius Šančius buvo atvykusi Gabrielės draugė ir esą rado jos mamą sumuštą. Tuomet moteris teigė, jog jos telefoną pavogė. Kitą kartą, grįžus į Lietuvą Gabrielės seseriai, mama Renata jau nebegyveno tuo adresu, kuriame buvo aplankyta dukters Gabrielės draugės. „Buto duris atidarė jaunų žmonių pora, kurie pasakė, jog gyvenamą plotą ji jiems pardavė. Naujieji gyventojai nesuteikė jokios informacijos apie galimą mamos buvimo vietą. Ji dingo kaip į vandenį“, – atvirauja skaitytoja.
Gabrielė teigia, esą prieš maždaug keturis mėnesius, jos mama buvo pastebėta Žemųjų Šančių mikrorajone.
Nuotraukos, kuriose užfiksuota Gabrielės ieškoma mama, yra gana senos. Pasak moters, viena iš jų (fotografijoje užfiksuota tik Renata), daryta maždaug prieš penkerius metus. „Kita nuotrauka, kurioje mes su mama, fotografuota dar seniau. Tada dar mokiausi mokykloje, trečiojoje klasėje. Tačiau nuo to laiko mama nedaug pasikeitusi išoriškai“, – tikina portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja.
Dalinamės Gabrielės laišku, pasiekusiu portalo, „Kas vyksta Kaune“ redakciją:
„Sveiki. Mano vardas Gabrielė ir aš ieškau savo mamos.
Norėčiau jums visiems papasakoti savo istoriją ir tikiuosi būti išklausyta bei suprasta. Patikėkite, tai padaryti tikrai nelengva.. atversti visiems save kaip knygą ir pasakoti ankstyvojo gyvenimo istoriją, kuri, beje nėra viena iš gražiausių. Tai darau, tikėdamasi, kad padėsite man surasti mamą. Šiuo metu Lietuvoje negyvenu ir dėl to negaliu kreiptis į policiją. Manau, jog ir pastangos, kreiptis į pareigūnus, būtų bevaisės.
Taigi savo pasakojimą pradėsiu nuo to, kad apie savo mama nieko negirdėjau maždaug trejus metus. Neturiu jos telefono numerio, nežinau adreso… baisiausia, kad niekas nenutuokia, kur ji ir ką veikia. Mano mama yra žmogus, turintis problemų su alkoholiu. Viskas prasidėjo, kai buvau dar vaikas – tėvams išsiskyrus, mama įniko į alkoholį, gerdavo alų ištisas savaites ar net mėnesius. Kiekvieną dieną svirduliuodama eidavo keletą kartų numigti, kad atsikėlusi galėtų dar daugiau išgerti..
Tuomet man buvo 10 metų, o sesei – 15-ka. Labai dažnai namuose lankydavosi nepažįstami žmonės, susirinkdavo gal 10 asmenų grupės ir visi kartu girtuokliaudavo, klausydavosi muzikos, kartais kildavo muštynės. Mama nedirbo, gaudavo neįgalumo pašalpą dėl praeityje patirtos galvos traumos, tai buvo vienintelės mūsų pajamos. Dėl šios priežasties išaugo milžiniškos skolos už butą, kuriame gyvenome. Dažnai šaldytuvas būdavo tuščias, bet mama stengėsi vis tiek nupirkti ar kažkokiu būdu prasimanyti maisto.
Kartkartėmis ji išsiblaivydavo ir negerdavo keletą savaičių, tada gyvenimas tarsi apsiversdavo visai į kitą pusę – namai būdavo sutvarkyti, su mama išeidavo pasikalbėti normaliai, juoktis kartu, gyventi normalų gyvenimą… Bet neilgai trukus kažkas vėl atsitikdavo ir grįžusi iš mokyklos aš ir vėl žvelgdavau į apsiblaususias jos akis. Dažnai pykdavomės. Dėl visiškų menkniekių. Tiesiog alkoholio veikdama ji pradėdavo kaltinti visus aplinkui dėl jos nenusisekusio gyvenimo. Dažnai matydavau, kaip ji riedavosi su mano sese, labai daug kartų tai peraugdavo į muštynes, dėl šios priežasties, būdavo kviečiama policiją, rašomi pareiškimai… bet neilgai trukus vėl įsiplieksdavo konfliktas.
Galiausiai mano sesuo sulaukė pilnametystės ir neilgai trukus pakėlė sparnus ir išvyko gyventi į Angliją. Likome mudvi su mama. Tuomet man buvo 13-ka metų. Laikas bėgo, o mama vis buvo tokia pati. Nors mes ir sutarėme geriau nei ji su sese, tačiau vis pavargdavau jai aiškinti, kaip man atsibodo toks jos gyvenimo būdas, ar, kad ji turėtų stengtis, eiti dirbti tam, kad kažką turėtume. Jai tai nerūpėjo.
Neilgai trukus mano močiutė man pasiūlė atsikelti gyventi pas ją, pakeisti mokyklą, t.y. gyventi normalų paauglės gyvenimą, turėti ką pavalgyti.. O aš taip ir padariau, palikau savo mama užnugaryje, nes buvo per daug skaudu ir sunku ją matyti tokią bejėgę, silpnesnę už mane pačią, negalinčia pasipriešinti savo priklausomybei. Gyvenau pas močiutę maždaug vienerius metus, tada jai sustreikavo sveikata ir per labai trumpą laiko tarpą ji pasimirė. Mano tėtis taip pat paliko Lietuvą ir išvyko į Angliją, susitarėme, kad, kai pabaigsiu 9 klasę Lietuvoje, vasaros pabaigoje, kai jis įsitvirtins, tėtis pasiims mane gyventi kartu su savimi. Iki to laiko likau gyventi su savo pussesere ir jos draugu.
Kadangi taip gyventi teisiškai mes negalėjome, buvau gerokai kontroliuojama. Nors ir nebuvau labai ,,nutrūkus nuo grandinės”, negerdavau, nesišlaistydavau pakampėmis, narkotikų nevartojau. Laikui bėgant, manau, tiek mano pusseserė tiek aš pavargome nuo tokio gyvenimo – pastovus santykių aiškinimasis ir klausimas, kodėl aš darau taip, o ne kitaip. Man buvo pasakyta: ,,Eik, pagyvenk su mama bent mėnesį, kad pamatytumei, kaip iš tiesų ten blogai, gal tada pradėsi vertinti, ką iš tiesų mes dėl tavęs darome, kaip aukojamės ir, kad pas mus tikrai yra 100 kart geriau nei ten su mama“. Taigi aš susikroviau daiktus ir neilgai trukus išėjau iš jų namų. Tuo metu susipažinau su savo dabartiniu draugu, jis man padėjo persivežti daiktus. Grįžau į senąjį gyvenimą pas mamą. Viskas pasisuko taip, kad mama praktiškai neturėjo jokių pajamų, gyvenome iš to, ką man atsiųsdavo tėtis iš Anglijos.
Mama manęs klausydavo, priešingai nei mano sesės. Dažnai aiškindavomės, kas teisinga, o kas – ne. Mano mamai teko keletui savaičių gultis į ligoninę dėl atsiradusios cistos jos gimdoje, todėl ją teko operuoti. Po operacijos mama nusprendė daugiau nebegerti. Maniau, jau viskas bus gerai, galvojau, jog ji tikrai suėmė save į rankas. Bet kaip buvo nutikę ne kartą, aš klydau… ji vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Vis didesnę laiko dalį praleisdavau pas savo draugą. Jis ir jo mama neleido man gyventi su savo mama, nes matydavo su kokiais žmonėmis ji girtuokliauja. Jie baiminosi, kad tie žmonės nieko man nepadarytų.
Vasaros pradžioje sulaukiau mamos skambučio, ji sakė, kad skolos pasiekė maksimumą ir ją norima paduoti antstoliams. Greitai ji pardavė savo butą, sumokėjo skolas ir už likusius pinigus nusipirko butą Žemųjų Šančių rajone. Tada aš galutinai apsigyvenau savo draugo namuose.
Neilgai trukus atėjo laikas važiuoti į Angliją ir man. Su draugu atsisveikinome ir pažadėjome, jog darysime viską tam, kad galėtume būti kartu. Jis pažadėjo, kad greitai atvažiuos pas mane. Kai atėjo laikas atsisveikinti su mama buvo labai sunku.. nors ir su ja gyvenimas buvo sudėtingas – teko anksti suaugti, jaučiausi kalta, kad ją palieku, mano ir mamos santykiai buvo šiek tiek kitokie nei jos ir mano sesers, mes supratome viena kitą. Pažadėjome skambinti viena kitai, kalbėtis per „Skype“ ir taip palaikyti tarpusavio ryšius.
Vis prisimenu jos drebančias rankas ir ašaras akyse sakant man atsisveikinimo žodžius… pamenu, paskutinį kartą kalbėjomės, kai buvau prie Lenkijos sienos, mama palinkėjo man geros kelionės. Laikui bėgant pasigedau jos skambučių, stebėjausi, kas gi galėjo nutikti, nes skambindama jai išgirsdavau moters balsą, sakantį, jog toks numeris neegzistuoja.
Su sese pradėjome nerimauti, todėl ji paprašė savo draugės nuvažiuoti patikrinti, kaip gyvena mūsų mama. Draugė rado ją namie sumuštą. Mama sakė, jog iš jos buvo pavogtas telefonas, todėl ir negalime su ja susisiekti. Tačiau ji nė nepaprašė mūsų telefonų numerių, kad galėtų susisiekti vėliau ar kada nors… Tuomet spalio mėnesį mano sesei gimė duktė, mama visą laiką žinojo apie nėštumą, tačiau ir tai neprivertė jos palaikyti ryšių su mumis. Mano sesuo grįžo atostogų į Lietuvą. Ji nuvyko į mamos butą, bet ten jos nerado. Duris atidariusi žavi porelė tepasakė, kad butą mama jiems pardavė, o kur ji pati nieks nežino. Sesuo bandė mamos ieškoti to paties rajono bendrabučiuose, tačiau niekas jos nebuvo matęs… taip ir slenka laikas, lydimas sapnų apie mamą. O tie sapnai vis kartojasi ir kartojasi… lyg norėdami kažką pasakyti.
Šiuo metu mes su draugu laukiamės dukrelės, o aš vis dar negaliu prisiversti savęs galvoti, kad mano mamai tikrai neberūpi, kaip mes gyvename. Aš taip noriu ją surasti, paklausti jos, gal ji norėtų pakeisti kažką savo gyvenime, gal ji norėtų atsistoti ant kojų, juk turi nuostabią 2 metukų anūkėlę o vasaros pradžioje dar ir antras stebuklas atkeliaus… norėčiau atnaujinti ryšius, gal dar nėra taip beviltiška… tiesiog ji yra mama ir, kad ir kaip bebūtų, mums jos TRŪKSTA ir REIKIA.
Savo istoriją papasakojau, nes viliuosi, jog gal visai atsitiktinai matėte ar žinote kažką apie mano mamą..? Nesu tikra, bet galbūt ji vis dar gyvena tame pačiame mikrorajone… viskas, ko prašau, tik apsidairyti aplink, galbūt pamatysite mano mamą ir galėsite perduoti jai mano telefono numerį arba paimti jos numerį ir perduoti jį man, kad galėčiau su ja susisiekti.. Neįsivaizduoju, ką dar galėčiau padaryti, kokiu dar dar būdu įmanoma ją surasti. Būsiu dėkinga už bet kokią informaciją. Ačiū, kad išklausėte ir, tikiuosi, jog supratote“ – rašė Gabrielė.
Informacija apie prašomą surasti moterį:
Renata Šnipienė (mergautinė pavardė Merkeliūnaitė): maždaug 170 cm ūgio, nestambaus kūno sudėjimo. Galimai tamsių, vidutinio ilgio plaukų. Kaktos viduryje – didelis apgamas. Anksčiau gyveno ir paskutinį kartą pastebėta Žemųjų Šančių mikrorajone.
Asmenis, turinčius informacijos apie Renatą Šnipienę, prašome susisiekti telefonu: +447490200552.
