Pavasario pradžia dar labiau pagyvino atsigaunančią Kauno nekilnojamojo turto rinką. NT vystytojai skuba skelbti apie naujų projektų pradžią ar tolimesnį jau pradėtų statybų etapų vystymą.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ šį kartą domisi prestižinio būsto rinka Kaune, kuri pasak specialistų, iki šiol buvo labai menka dėl palyginus nedidelės paklausos. Tačiau jos formavimosi tendencijos kelia ir tam tikrų nuogąstavimų, kad ne viskas, kas vystytojų vadinama prestižu ir yra tikrasis prestižas.
Didesnę pasiūlą formuoja auganti paklausa
Prestižinio būsto rinka Kaune iki šiol buvo labai menko dydžio, tiek pasiūlos, tiek paklausos prasme. Tačiau spartūs ekonominiai procesai, didelis savivaldos aktyvumas ir potencialas, verslo centrų plėtra ir miesto planai pritraukti investicijų, kurios kurs naujas darbo vietas, paskleidė gerą naujieną apie Kauno atsigavimą. Tai gerokai padrąsino ir nekilnojamojo turto vystytojus, kurie ėme investuoti ne tik į iki šiol Kaune daugiausiai vystytus ekonominio būsto projektus, bet ir į didesnių investicijų reikalaujančius bei su didesne rizika susijusius prabangesnius NT objektus.
Iki šiol Kaune pastatyta ne tiek ir daug būstų, kurie galėtų būti apibūdinami, kaip prestižiniai. Prieš 2008 m. krizę didelio susidomėjimo buvo sulaukęs išskirtinis NT objektas – „Bokštas“, kuriame butų kainos išliko vienos didžiausių Kaune iki šių dienų. Geros reputacijos nusipelno ir kiti miesto centre išvystyti daugiabučiai – tai Laisvės alėjos prieigose įsikūręs „Centro namas“, 2015 m. pabaigoje centre baigtas statyti „Zenitas“.
Praeitais metais NT vystymo kompanijos „Citus“ Kauno senamiestyje ėmė vystyti išskirtinį objektą „Kauno senamiesčio apartamentai“, šį mėnesį paskelbta apie II-ąjį statybų etapą. Pasak NT vystymo kompanijos „Citus“ vadovo Mindaugo Vanago didesnis kauniečių poreikis gyventi miesto centre, senamiestyje atsirado vos prieš porą metų. Tai susiję tiek su atsigavusiomis senamiesčio bei centro erdvėmis, tvarkoma Laisvės alėja, o taip pat ir su Kaune besikuriančių bendrovių strategija aukštos klasės biurus steigti miesto centre.
„ Šie veiksniai iš esmės ir skatina naujų gyvenamųjų būstų paklausą Kauno senamiestyje, ką patvirtina ir mūsų bendrovės rezultatai– šiuo metu jau esame pardavę apie 70 proc. pirmojo „Kauno senamiesčio apartamentų“ etapo“, – sako M. Vanagas.
„Kauno senamiesčio apartamentai“ klientams siūlo įsigyti 100, 95, 80, 79, 56 ir 45 kv. metrų ploto – apartamentus, didžiausių apartamentų plotas siekia 119 kv. metrų.
Pagrindiniai prestižinio būsto kriterijai
NT turto agentūros „Inreal“ vertinimu, Kauno prestižinio nekilnojamojo turto rinka vis dar išlieka nedidelė – sandorių sudaroma mažai, kadangi pirkėjai susiduria su prestižinio būsto pasiūlos trūkumu.
„Pasiūloje yra vos keletas butų, kuriuos būtų galima laikyti prestižiniais, kadangi dažnu atveju pardavėjai nėra linkę parduoti tokio turto, o, verčiau, siekia jį išlaikyti, kaip vertę saugančią investiciją, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa. Pasak specialisto, tokią situaciją puikiai iliustruoja per paskutinius metus rinkoje pasirodę naujos statybos prestižinės klasės projektai, kuriuose dauguma butų buvo labai sparčiai išpirkti ar rezervuoti. „Labai tikėtina, jog ši rinka netrukus gali išsiplėsti, nes centrinėje miesto dalyje netrūksta apleistų pastatų ir teritorijų, kurios galėtų būti konvertuojamos į prestižinį gyvenamą būstą, o vystytojai, įvertinę konkurentų sėkmę, vis drąsiau imsis tokių projektų“, – įsitikinęs R. Žulpa.
Paklausta apie kriterijus, kurie pirmiausiai lemia, kad būstas galėtų būti laikomas prestižiniu R. Žulpa primena krajojančią NT specialistų frazę: vieta, vieta, vieta.
Analitiko minčiai antrina ir ilgametę NT vystymo rinkoje turinčios bendrovės „Nuova“ vadovas Minvydas Znaidauskas. Pasak M. Znaidausko, prestižiniu būstu laikomas toks būstas, kuris pirmiausiai yra išskirtinėje miesto vietoje. Žinoma, miesto centras, senamiestis yra pirmieji sąraše, tačiau tai gali būti ir išskirtinės vietos šalia rekreacinių zonų, taip pat vietos, iš kurių atsiveria miesto panoramos.
Būtinas kriterijus, kad būstas mieste būtų ten, kur gerai išvystyta miesto infrastruktūra. M. Znaidausko teigimu, svarbus prestižinio būsto kriterijus – būsto dydis, vaizdas per langus, sutvarkyta aplinka. Taip pat ir paties statinio, kuriame yra būstas, kokybė, inžineriniai sprendimai, naudotų medžiagų bei statybos, apdailos kokybė. „30 kv. m butas miesto centre negali būti laikomas prestižiniu, o labiau nutolusiame nuo miesto centro, tačiau itin kokybiškame name, šalia kurio sutvarkyta aplinka, gal ir nebus laikomas prestižiniu, bet bent jau aukštesnės, nei vidutinė klasė – tai tikrai“, – sako M. Znaidauskas. Iš šiuo metu bendrovės „Nuova“ Kaune vystomų projektų, išskirtinio būsto ieškančius klientus jie kviestų apsilankyti bendrovės vystomame objekte „Akacijų vilos“. Pasak M. Znaidausko, ne vienas klientas, pamatęs per langus atsiveriančią panoramą bei namo statyboje panaudotų medžiagų kokybę, akimirksniu priėmė sprendimą įsigyti šį būstą.
Prestižinių butų kainos – dvigubai didesnės
Pasak NT analitiko R. Žulpos, dažnai prestižinis būstas yra įsigyjamas, kaip gera investicija, nes tokių būstų vertė yra pati stabiliausiai ir mažiausiai veikiama ekonominės ir socialinės aplinkos situacijų. Galbūt todėl jau turimo tokio būsto niekas neskuba parduoti, verčiau nuomoja, jei nenori jame gyventi pats. Todėl atsiradus poreikiui įsigyti ar investuoti į prestižinį būstą, didžiausio susidomėjimo sulaukia naujai vystomi objektai – tiesiog jų pasiūla būna aktyvesnė ir didesnė.
„Inreal“ duomenimis, norintys įsigyti prestižinį būstą Kaune turėtų būti nusiteikę už naujos statybos butą su daline apdaila pakloti apie 1700-2200 eurų už kv. metrą. Už senos statybos įrengtą butą gali tekti mokėti apie 1600-2300 eurų už kv. m. Aukštesnę būsto kainą gali lemti ne tik vieta, bet ir unikali pastato istorija, inžineriniai sprendimai, paties projekto išskirtinumas. „Paprastai gražus vaizdas prestižiniame name gali pakelti kainą 10-15 proc. Klientai dėmesį skiria ir aplinkai, laiptinei, fasadui, apšvietimui. Kartais būsto kaina fasadinėje pusėje gali skirtis iki 20 proc., jei pro langus kiemo pusėje matysis kito pastato aklina siena arba šiukšlių konteineriai“, – sako R. Žulpa.
Pasak jo, prestižinio būsto kainos Vilniuje vidutiniškai yra 1,5-2 kartus didesnės nei Kaune.
Dėl unikalių, per langus į Nerį ir Kauno pilį atsiveriančių vaizdų dalies naujai statomo kvartalo „Piliamiestis“ butų taip pat gali būti vertinami, kaip prestižiniai. Šį mėnesį skelbta, kad „YIT Kausta“ 3,43 ha ploto vystomoje teritorijoje ant Neris kranto baigė statyti du pirmuosius gyvenamuosius namus – keturių ir šešių aukštų. Pasak „YIT Kausta“ ryšių su visuomene vadovės Akvilės Varanauskienės, I etapo būstų su daline apdaila vidutinė pardavimo kaina buvo 1800-2500 eurų už kv. m. Būstų dydis baigtuose namuose svyruoja nuo 36 iki 78 kv. m. Taip pat atsirado gyventojų, kurie panoro apjungti kelis butus, didžiausias čia įrengtas būstas siekia 170 kv. m.
