Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Kovo 27-ąją 1919-ais metais „Lietuva“ išspausdino tekstą apie tai, ką tenka lietuviams patirti Kauno stotyje.
„Bevažiuojant mums, kareiviams, karininkams ir valdininkams tarybos reikalais prisieina dažniausiai skubintis. Na, ir, žinoma, dažniausiai anksti rytą reikia bėgti stotin; kartais atvažiuoji vėlai vakarą, kuomet jau mieste nieko negalima gauti, norėtumei stotyje ką nors suvalgyti ar išgerti. Nusipirkęs bilietą nueinu kartą bufetan pavalgyti. <Prašau man duoti, sakau, kavos>, sako . Dar kartą pakartojai piktai; atsako . Mes su draugu kiek aštriau klausiam – kodėl jos gali kalbėti vokiškai, lenkiškai ir rusiškai, o lietuviškai nežino nė kas yra kava. Bufeto tarnaitės atkerta: <Potomu, čto zdies Rosija> ir nuėjo kitan kambarin, nieko mums nedavę.
Mes, mylinti savo tėvynę, už kurią esame pasiryžę ir galvas padėti, kad apgynus ją nuo svetimų pažeminimo, išgirdę tokius žodžius, nežinia, ką būtume padarę, kad nebūtų reikėję skubėti į traukinį! Teko patirti, kad visuomet kareiviai ir civiliai, kurie nemoka svetimų kalbų, arba iškarto lietuviškai prakalba, šios stoties bufete nieko negauna. Ir prisieina tuomet alkanam važiuoti. Koks nusiminimas, kad taip vidury Lietuvos dedas!? Jeigu tos bufeto laikytojos lietuviškai nemoka, o greičiausia būdamos mums ir mūsų Lietuvos valstybei priešininkės – nenori nė kalbėti lietuviškai, tai būtų labai gera, kad pasirūpintų tam tikra lietuvių valdžios įstaiga, kad tokioje svarbioje Lietuvos stotyje būtų grynai lietuvių laikomas bufetas. “
