Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Kovo 26-ąją 1940-ais metais „Lietuvos aidas“ išspausdino tekstą apie Kauno viešbučius.
„Viešbutis – vieša įstaiga. Kiekvienam žmogui prieinama įstaiga. Taip turėtų būti. Bet taip nėra. Jau kelinti metai, ypačiai vasarą, skundžiamės, kad atvykusios iš provincijos ekskursijos, atvykę iš užsienio svečiai, neranda vietos kur galėtų pernakvoti. Kauno viešbučiai visuomet pilni. Net perkrauti. Bent taip atsakoma nepažįstamam, nakvynės reikalingam žmogui. Turistinių namų Kaune neturime. Juos žadėjo pastatyti Miesto Savivaldybė. Tam reikalui iš 15 milijonų litų paskolos net sumą buvo paskyrusi. IR planus paruošusi. Vietą turistiniam viešbučiui išrinkusi. O paskui tuos pinigus „visuomeninei pirčiai“ paskyrusi. Pagaliau – anei dūdos, anei pyragėlio… Gal tuos pinigus naudingesniam tikslui sunaudos, o turistams viešbutį statyti perleis Vilniaus Miesto Savivaldybei, nes Vilnius, anot „Vilniaus balso“, šiemet laukiąs milijono lankytojų. Kaunas tuo tarpu tenkindavosi šimtais tūkstančių. Ir dabar jį kasdien aplanko apie 5.000, o kai kuriomis dienomis, kaip teigia įvairių susisiekimo arterijų žinovai, net iki 10.000. Ne visi atvykusieji pasilieka nakvoti. Vieni atvyksta, kiti išvyksta. Didesnė dalis apsinakvoja pas dėdes ir dėdienes ir tik dalelė viešbučiuose.
Kaune esančių viešbučių ir nakvynės namų skaičius nemažas. Jų net apie 40. Jie visi turi apie 500 registruotų kambarių, 18 viešbučių ar nakvynės namų laiko žydai.
Neseniai visus viešbučius ir nakvynės namus malonėjo aplankyti jų „pabaisa“ savivaldybės ir policijos komisija. Ji nuodugniai susipažino su tais, kurie Kauno svečiams bent nakvynėmis pasišovę reprezentuoti. Viską komisija kruopščiai protokolavo. Kokios bus tų protokolų pasekmės, vėliau paaiškės. Tuo tarpu papasakosime ką tie protokolai byloja. Iš anksto pareiškiama, kad neturime jokio tikslo kurį viešbutį ar nakvynės namą pagirti, kaip lygiai ir pasmerkti, nenorime ir jų šeimininkų komerciniams reikalams pakenkti. Tačiau konstatuojame tą netvarką, neigiamumus, kurie komisijos nuomone neprivalėtų būti, kuriuos pareikalauta šalinti.
Ypatingi vardai – ypatingi „patogumai“
Kauno viešbučiai ir nakvynės namai pasižymi vardų mandrumu. Nežinia, kuriais tikslais viešbučių savininkai savo viešbučius krikštija tokiais įmantriais vardais. Gal tikimasi pagal garsų vardą daugiau klijentų pritraukti, o gal turima ir kitų tikslų. Tačiau kai kurie viešbučiai dėl savo šlykštumo jau nėra verti net viešbučio vardo, ką kalbėti apie vardą, kuris iškaboje parašytas. Atrodo, kad būtų laikas peržiūrėti tų įstaigų pavadinimus ir nuo tokių viešbučių, kurie savo įrengimu ir užlaikymo garsiuosius, kai kada garbingus vargus kompromituoja, iškabas nuimti ir pakeisti vien kuklaus vardo – viešbučio ar nakvynės namų iškaba.
Pagal sakytos komisijos protokolą, susipažinkime su viešbučiais:
„Berlyne“ neturi praustuvių. Svečiai turi praustis surūdijusiuose bliūduose. Koridoriai užgriosti dėžėmis, spintomis, selterio bonkų dėžėmis. Vonių kambariai nešvarūs. Kai lyja, pro lubas vanduo sunkiasi. Įėjimas vienas, raitytais laiptais. Tarnaitei nėra atskiro kambario, kaip reikalauja viešbučiams laikyti taisyklės. Tiesa, žemai yra kambariukas. Bet jame dienos metu veikia perrašinėjimų biuras, o naktį viešbučio tarnaitė gyvena.
„Rūtos“ viešbutis antrame ir trečiame aukšte, o išvietė tik antrame aukšte.
„Grand hotel“ naujai įrengtas, švarus. Tačiau viešbutis įkurtas trečiame ir ketvirtame aukšte, o penktame dar veikia skalbykla ir toms abiems įmonėms tik vienas išėjimas, vieni siauri laiptai. Labai pavojinga gaisro atveju. Vieną kartą jau degė.
„Dogmaros“, „Italijos“ ir „Londono“ koridoriai išgriuvę, kambariai nešvarūs, labai daug dulkių. Laiptai rangyti, nesutvarkyti, antrieji išėjimai užgriosti, pavojaus metu jais nebūtų galima išeiti.
„Komercijos“ kambariai vienas nuo kito atskiriami lentų sienomis ir tie patys kambariai apgriuvę. Koridoriai siauri, o durys vos 57 cm pločio. Sienų popieriai atplaišoję. Elektros laidai nukarę, gresia gaisro pavojus. Ventiliacijos nėra. Iš oro pusės namas atrodo vidutinės išvaizdos, bet viduje yra tokia landynė, kaip kad kartais aprašoma kriminaliniuose romanuose. Apie švarą nėra ko ir kalbėti.
„Rambynas“ nepasižymi švara, labai nešvarus į viešbutį įėjimas, ypačiai laiptai.
„Venecija“ saugodamasi vandens net į ketvirtą aukštą įsikėlusi, o ten, kaip viešbučiui daug ko stinga. „Bristol“ netvarkoje išvietės. „Romos“, kai kurių kambarių drėgnos lubos, o išvietėse neveikia ventiliacija. „Centraliniame“ vienas kitas kambarys blakėmis apgyvendintas. Vonios nešvarios. Tarnaitėms kambario nėra. Viešbutis dviejuose aukštuose, bet į antrą aukštą įėjimas netvarkoje, koridoriai užkrauti. Ant medinių lubų išraizgyti elektros laidai, kurie lengvai gali lubas liepsnomis nušviesti.
„Princesės“ grindys išpuvusios, nėra praustuvų, koridoriai siauri, nešvarūs, lašams per lubas varvantiems surinkti laikomas bliūdas. Antrieji išėjimas nepatogūs. Be to, viešbutyje įsikūrusi vieno mažumų laikraščio redakcija. Viešbutyje negali būti įkurta jokia įstaiga.
„Versalyje“, kaip ir kituose didesniuose viešbučiuose, kainos aukštos, bet ir aukštomis kainomis surenkamais pinigais lubų plyšiai nesutaisomi ir koridorių sienos neapšvarinamos.
Lietuvos Viešbutyje naujosios patalpos pripažintos tvarkoje, bet senosiose kai kurių kambarių lubos suskilusios ir nesutaisytos.
„Mildoje“ koridoriuje parioglinta sofa, langas iš stiklinių plytų, o išvietė neveikia ir jos svečiai turi ieškoti kiemo. Įėjimas iš kiemo. Vonia virtuvėje.
„Lozana“ tuo „patogi“, kad iš koridoriaus tiesiai patenki į išvietę, o viešbučio kambariai susisiekia su privačiais butais.
„Europa“ patogus nesąžiningiems klijentams, nes įėjus į išvietę gali ir nuo sąskaitos mokėjimo pasprukti, nes pro išvietę gali iš viešbučio išeiti. Į „Rytą“ įeinama iš kiemo pusės pro tamsų medinį priestatą. „Amerika“ dar nepasiekė tokio civilizuotumo laipsnio, kad turėtų svečiams praustuvus, o „Vilnis“ per koridorius vilnimis išrangiusi skardinius dūmtraukius, pastačiusi kopėčias į „slėptuvę“ – palėpes, kambariuose dėl „aromato“ dūmai garuoja iš skardinių dūmtraukių.
„Stoties“ viešbutis kadaise įsikūrė nedideliame Vytauto prosp. namelyje. Kaunas augo, Vytauto prospektas kilo aukštyn, o senelis namas vis lenkėsi, slinko žemyn ir dabar tas viešbutis jau beveik pusrūsyje. „Gedimino“ viešbučio kambariai susisiekia su privačiais butais, iš klientų kambarių galima tiesiai patekti į vonios kambarį, o kad būtų ir kiti patogumai, tai koridoriaus kampe atitverta tiems patogumams būdelė. Prie šios rūšies priskirti „Kaunas“ su „Kanada“ ir dar keli. Apie senamiesčio nakvynės namus nėra nė ko kalbėti. Tik reikia stebėtis, kaip ligi šiol jie galėjo būti neuždaryti.
Vienas kitas Kauno viešbutis tikrai rūpestingai aptarnaujamas ir stengiamasi, kad žmogus tik sumokėtus pinigus gautų nors mažiausius patogumus. Tačiau kokios imamos kainos nei vienas viešbutis tų kainų vertų patogumų savo svečiams neteikia. Pigiausia, nakvynė net nakvynės namuose atsieina per 3 litus. Viešbučiuose pigiausia 4,50 Lt ir tai tik viename kitame, šiaip vidutinė kambario kaina 5-9 Lt, o geresniuose viešbučiuose nuo 10 net ligi 35 Lt! Be kambario kainos, kuri yra oficialiai nustatyta, yra dar praktikuojami įvairūs priedai, kurie kartais net prašoka pačią kambario kainą.
Mažesniuose viešbučiuose ar nakvynės namuose pasitaiko ir laisvų kambarių, bet atėjusiam nakvynės atsakoma, kad „visi kambariai jau užimti“. Taip dėl to sakoma, kad būtų laisvų kambarių „trumpalaikiams nakvotojams“. Visiems žinoma, kad didesnė dalis Kauno viešbučių ir nakvynės namų jau kuris laikas pakeičia prieš keletą metų likviduotus garsiosios padugnių gatvės landynes. Viešbučiai ir nakvynės namai už 4-5 litus poroms išnuomoja kambarius vienai kitai valandai. Per parą už vieno kambario nuomą viešbučio laikytojas surenka apie 20, o kartais ir 30 litų. Tų svečių „nereikia“ registruoti ir pajamų mokesčių mokėti. Tačiau tuo nesitenkinama, nes už registruotus kambarius šiaip ar taip reikia mokėti mokesčius. Komisija keliuose viešbučiuose (Laisvės alėjoje) rado slaptų kambarių. Viename viešbutyje palėpėje įrengti net penki kambariai, gražiai apstatyti, paruošti tam tikri patogumai. Dviejuose viešbučiuose rasta po tris kambarius. Šie kambariai laikomi atskirai nuo viešbučio, į juos įėjimas maskuotas.
Pažymėtina, kad dauguma viešbučių lankytojų, komisijos prispirti, dėl rastos netvarkos aiškinasi, kad „šiuo metu viešbutis remontuojamas“. Taip kai kurie viešbučiai apvalius metus remontuojami.
Viešbučiai tvarkomi pagal savivaldybės išleistus privalomus nutarimus. Bet priežiūros stinga. Viešbučiai yra viešos įstaigos. Kaip tokios, turi būti griežtai kontroliuojamos, reikalaujama laikytis taisyklių. Pagaliau reikia sutvarkyti viešbučių kainas.“
